Receptą akcizų smūgiui atremti rado ir „Kalnapilio-Tauro grupė“

Publikuota: 2017-09-05
Marijus Kirstukas, UAB „Kalnapilio– Tauro grupė“ direktorius: „Sumenkusius alaus pardavimus kompensavome eksportu ir nealkoholiniais gėrimais“.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Marijus Kirstukas, UAB „Kalnapilio– Tauro grupė“ direktorius: „Sumenkusius alaus pardavimus kompensavome eksportu ir nealkoholiniais gėrimais“. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nors Lietuvos alaus rinka dėl pakilusio akcizo šiemet traukėsi maždaug dešimtadaliu, viena didžiausių aludarių – UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ – išlaikė panašų rezultatą kaip pernai. Įmonės pajamos pirmąjį pusmetį augo 3,7%, iki 28,5 mln. Eur.

„Mus labai paveikė akcizo pakėlimas, o taip pat ir alkoholio akcijų komunikavimo draudimas, įsigaliojęs pernai lapkritį. Alaus kategorija pas mus įmonėje šiemet susitraukė , visgi bendrus gėrimų pardavimus išlaikėme beveik stabilius, nes praradimus alaus versle kompensavome išaugusiu eksportu ir nealkoholinių gėrimų pardavimais“, – šiandien spaudos konferencijoje sakė Marijus Kirstukas, „Kalnapilio – Tauro grupės“ generalinis direktorius.

Aludarės pardavimo pajamos pirmą pusmetį augo 3,7% ir siekė 28,5 mln. Eur. Bendras gėrimų pardavimo kiekis litrais per 6 mėnesius smuktelėjo nežymiai (1,3 %) ir sudarė 61,88 mln. l.

Bendrasis pelnas pirmą pusmetį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 5,8 %, iki 9,98 mln.Eur.

„Pelną didino naujos alaus linijos pristatymas, taip pat įmonėje įdiegti efektyvumo didinimo sprendimai. Prie pelno augimo prisidėjo naujos premium segmento alaus linijos „Bergschlosschen“ pristatymas šių metų pavasarį. Ji per keturis mėnesius užėmė beveik 1,5 % rinkos dalį“, – vardija p. Kirstukas.

VŽ rašė, kad receptą akcizų šuoliui atremti rado ir kitos Lietuvos alaus gamintojos – AB „Volfas Engelman“ – vadovai: „Volfo Engelman“ pardavimo pajamas šiemet pirmąjį pusmetį augo 20% , o pelnas – daugiau kaip 100%.

Variklis – Rusija ir Ukraina

Pasak p. Kirstuko, Lietuvoje , „Kalnapilio – Tauro grupės“ gėrimų pardavimai litrais sausį – birželį krito 10%, tačiau eksportuojamos produkcijos kiekis ūgtelėjo daugiau kaip 15 %.

„Svarbiausios mūsų eksporto kryptys šį pusmetį buvo Izraelis, Airija, Suomija, Ispanija. Tačiau didžiausias pardavimo augimas fiksuotas Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ukrainoje. Pagrindiniai eksportuojami produktai – „Kalnapilis Grand Select“ ir „Kalnapilis Royal Select“, – pasakojo p. Kirtukas.

Anot jo, didžiausią eksporto proveržį šiemet lėmė dvi rinkos – Rusija ir Ukraina.

„Jose matome atsigavimą. Rusijoje – nes mažėja importo muitai alui iš ES, nuo kitų metų jie jau bus nuliniai. Ukrainos rinka, į kurią sugrįžome daugiau kaip prieš metus, stabilizuojasi, pardavimai į šią šalį ima ženkliai augti“, – sako p. Kirstukas.

Šiemet įmonė tikisi sutarti dėl eksporto į dar dvi naujas rinkas.

Išlaikyti panašius rezultatus kaip pernai įmonei padėjo ir maždaug ketvirtadaliu padidinti karbonizuotų gėrimų ir vandens pardavimai.

„Gaiviųjų gėrimų pardavimo augimui įtakos turėjo sutartis su „PepsiCo“. Vaisvandenių prekės ženklų „Pepsi“, „7UP“, „Mirinda“ ir „Mountain Dew“ pardavimo kiekis litrais per pusmetį išaugo 42% ir jau pasiekė apie 10% rinkos dalį“, – teigė p. Kirstukas.

2017-ųjų prognozė

Anksčiau aludariai prognozavo, kad alaus rinka litrais šiemet gali trauktis maždaug 20% – daugiausiai dėl akcizo didinimo.

Nors kol kas rinkos nuosmukis mažesnis, „Kalnapilio – Tauro grupės“ prognozuoja, kad jis įsibėgės ir metinis alaus rinkos kritimas gali siekti 16–20%, – panašiai tiek, kiek ir prognozuota.

Visgi investicijų aludarė šiemet nemažino.

„Ketinome mažinti, tačiau pamatę, kad atsigauna eksportas, palikome tas pačias. Šiemet bendros investicijos į gamybą ir logistiką sieks apie 1,8 mln. Eur. Daugiau kaip 0,2 mln. Eur jau investavome į energiją padedančius taupyti projektus, vienas kurių padės taupyti 20-25 % elektros energijos. Kitos investicijos bus skirtos gamyklos modernizavimui ir tokiai įrangai kaip butelių plovimo mašina, į kurią jau investavome daugiau nei 0,7 mln. Eur“, – vardija p. Kirstukas.

Kiek gali būti investuota 2018 m., p Kirstukas prognozuoti kol kas nesiima.

„Investicijos priklausys ir nuo to, koks bus kitų metų akcizo tarifas. Kaip žinia, Seimas rudens sesijoje ketina svarstyti , kiek didinti alkoholio akcizus kitais metais“, – kalbėjo vadovas.

Jis pabrėžia, kad jau ir paskutinis akcizo padidinimas turėjo neigiamų pasekmių ne tik aludariams, bet ir visai ekonomikai – auga alkoturizmas, mažėja darbo vietų: štai „Kalnapilio–Tauro grupė“ šiemet sezono metu nepriėmė į darbą 50-ies laikinųjų darbuotojų – išsivertė, darbo vietų gali mažėti ir su aludaryste susijusiuose versluose.

Kitąmet įsigalioja dar ir alkoholio reklamos draudimas, tad sektoriaus, tikėtina, laukia dar didesnis smūgis.

„Nielsen“: kaimas akcizui atsparesnis

Daiva Buckonytė „Nielsen“ verslo plėtros ir įžvalgų vadovė, pasakojo, kad alaus rinka Lietuvoje šiemet per pirmąjį pusmetį traukėsi 9,2%.

Viena esminių traukimosi priežasčių ji įvardija nuo kovo pakilusius akcizus, mat pirmuosius metų mėnesius, kol akcizas dar nebuvo pakeltas, alaus rinka irgi traukėsi, tačiau tik 4-5%.

nuotrauka::1left Anot jos, akcizo įtaką rinkai buvo galima fiksuoti nuo antro šių metų ketvirčio, kai dėl alaus kainos gerokai ūgtelėjo. Pirmą vasaros mėnesį – birželį – jau fiksuotas 15,9% alaus rinkos kritimas.

Pasak p. Buckonytės, akcizo kėlimas labiau paveikė alkoholio vartotojus kaime: šiemet Lietuvos miestuose alaus pardavimas smuko 11-12%, o kaime kritimas nebuvo toks stiprus ir siekė tik 4,3%.

Ponas Kirstukas neatmeta, jog, tai kad kaime žmonės neatsisako alaus net ir jam pabrangus, gali signalizuoti apie socialines problemas.

„Be to, gali būti, kad vartotojai pereina prie pigesnių produktų – stipraus alaus, stipriojo alkoholio“, – svarsto jis.

Rūpestis – maisto kainos

„Nielsen“ tyrimas taip pat atskleidžia, kaip per š.m. pirmąjį pusmetį pakito vartotojų elgesys.

„Nuo šių metų pagrindinis Lietuvos vartotojų rūpestis yra išaugusios maisto kainos, žmonės siekia sutaupyti.

„Alaus rinka traukiasi jau ne pirmus metus, ji krito ir pernai, akcizas tą kritimą paspartino ir žmonės ieško alternatyvų – viena iš jų – vykti apsipirkti į kaimynines šalis, kur pigiau“, – pasakojo p. Buckonytė.

„Nielsen“ tyrimo duomenimis, dabar bent kartą per pusmetį į Lenkiją apsipirkti įvairių prekių vyksta apie 16% lietuvių. O Marjampolėje, Alytuje – net du trečdaliai.

Alų bent kartą per mėnesį vartojančių lietuvių grupėje šie skaičiai dar aukštesni: bent kartą per pusmetį į Lenkiją apsipirkti vyksta kas penktas, kartą per mėnesį – kas dešimtas alaus mėgėjas

„Tie žmonės –tai 30-39 m. amžiaus, žemų ar vidutinių pajamų mažesnių miestų gyventojai, pabaigę tik vidurinę mokyklą, darbininkai. Tai pats jautriausias vartotojų segmentas“, – atkreipia dėmesį „Nielsen“ atstovė.

Nors kitų metų pradžioje akcizus kilstelėti planuoja ir kaimyninė Latvija, tad alkoholis ten irgi turėtų brangti, tačiau p. Kirstukas mano, kad alkoturizmas iš Lietuvos į Latviją dėl to nesumažės.

„Net ir padidintas akcizas Latvijoje, mūsų žiniomis, vis tiek bus didesnis nei dabar taikomas Lietuvoje“, – sakė jis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių agroverslo bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Agrochema, UAB163.6332.370192
Pieno žvaigždės, AB150.1261.731302
Kauno grūdai, AB304.9859.657772
Vičiūnai ir Ko, UAB134.043717157
Agrokoncerno grūdai, UAB230.7355.11084
Linas Agro, AB390.4124.942131
Rokiškio sūris, AB205.05813.343992
Žemaitijos pienas, AB147.61613.1411.215
Scandagra, UAB142.7803.045103
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis, %
Kviečiai (Euronext)Eur/t179,750,00
Rapsai (Euronext)Eur/t369,000,75
Kukurūzai (Euronext)Eur/t174,50-0,71
Kviečiai (JAV)USD/bu.536,750,00
Kukurūzai (JAV)USD/bu.378,000,00
Sojos pupelės (JAV)USD/bu.980,750,00
Sojos rupiniai (JAV)USD/bu.311,900,00
Sojų aliejus (JAV)USD/bu.33,130,00
Atnaujinta: 2017-07-05 11:30. Šaltinis: Bloomberg
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis, %
Skerdenos (JAV)USD/100lb.115,750,00
Veršeliai (JAV)USD/100lb.146,100,00
Kiaulienos korpusai (JAV)USD/100lb.71,550,00
Atnaujinta: 2017-07-05 11:30. Šaltinis: Bloomberg
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis, %
Cukrus (ICE)USD/t413,701,12
Kava Arabica (ICE)USD/100lb.125,850,00
Kava Robusta (ICE)USD/100lb.2.181,000,65
Kakava (ICE)USD/100lb.1.535,00-0,78
Atnaujinta: 2017-07-05 11:30. Šaltinis: Bloomberg
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
26 Kooperatyvas „Lietuviški javai“ 784,3% Kauno
38 UAB „Juodoji audinė“ 646,5% Kauno
215 UAB „Auminga“ 256,4% Marijampolės
242 KB „Baltoji plunksnelė“ 244,3% Kauno
365 UAB „Gerilita“ 190,3% Klaipėdos

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau