Miškų reforma nenaudinga, ūkyje gausu neišnaudotų galimybių

Publikuota: 2017-05-06
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas

Portale „Verslo žinios“ pasirodžiusi publikacija „Urėdijų reforma: be emocijų, tik skaičiai“ (2017-04-10) tarsi apibendrino diskusijas apie siūlomą valstybinių miškų ūkio pertvarką. Buvo pateikta ir daug skaičių. Tačiau skaičiai – nebūtinai patikimas rodiklis: jais galima manipuliuoti, pateikiant vienu ar kitu kampu. Esu įsitikinęs, kad siūloma miškų reforma yra vienareikšmiškai nenaudinga, o mūsų šalies miško ūkyje gausu neišnaudotų galimybių.

Lietuva priklauso šalims, kuriose miškų plotai sparčiausiai didėja. Per pastaruosius 25 metus Lietuvos miškų plotai padidėjo apie 235.000 ha, t.y. 12,1%. Vidutinis medynų tūris šiuo metu siekia 251 m³/ha: pagal šį rodiklį mūsų miškai užima dešimtą vietą Europoje ir keturioliktą – pasaulyje. Lietuva priskiriama toms valstybėms, kuriose miškai kertami labai saikingai: šalyje kasmet kertama mažiau nei 1,5% medienos išteklių, vadinasi – beveik dvigubai mažiau nei kasmet užauga medienos. Panašiai ūkininkauja Olandija, Lenkija, Vengrija, Vokietija, Austrija, ar Ispanija. Peršasi mintis, kad su gimtuoju miškų ūkiu tvarkomės sėkmingai.

Valstybinio miško ūkio ekonominį efektyvumą reikėtų vertinti pagal du rodiklius – bendrąsias pajamas bei grąžą valstybei. Pastarąjį rodiklį sudaro visi sumokėti mokesčiai, sukurtos darbo vietos, investicijos į miškų infrastruktūrą, naudojimą visuomenės reikmėms ir kt. Miškų urėdijos vykdo kompleksinę miško ūkio veiklą ir dirba pelningai. Per pastarąjį dešimtmetį urėdijų sumokėti mokesčiai padvigubėjo: miškų urėdijų pajamos siekė 158 mln. Eur per metus, sumokėti mokesčiai – 66 mln. Eur per metus.

Dar vienas diskusijų objektas – dirbančiųjų skaičius. Miškų urėdijose išvis yra 4.000 darbo vietų, o vidutinis darbo užmokestis siekia 755 Eur per mėnesį (specialistų – 909 Eur/mėn., darbininkų – 606 Eur/mėn). Tačiau įvairūs vertinimai atsiranda tuomet, kai ekspertai lygina skirtingas darbuotojų grupes, nenurodydami jų vykdomų funkcijų. Objektyvesnė informacija gaunama lyginant bendrą visų miškininkystėje dirbančių darbuotojų skaičių. Štai Slovakijoje, Danijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje 1.000 ha miško tenka 7–10 miškininkai, Latvijoje, Čekijos Respublikoje, Olandijoje, Austrijoje, Kroatijoje – 5–6, Lietuvoje, Šveicarijoje, Airijoje, Vokietijoje – 4 darbuotojai.

Tokia patirtis byloja, kad Lietuvos miško ūkyje dirbančiųjų skaičius neatrodo perteklinis. Praktika rodo, kad sumažinus darbuotojų kiekį verslo įmonėse, veiklos efektyvumas dažniausiai taip pat sumažėja. Kur kas mažesnis miškininkystės sektoriuje dirbančiųjų skaičius yra tik ekstensyvios miškininkystės šalyse (Rusija, Argentina, Brazilija, Afrikos valstybės) arba valstybėse, kuriose miškų išteklių struktūra yra labai paprasta (Norvegija, Švedija, Suomija).

Kodėl kitose šalyse įsteigtos centralizuotos valstybinio miško ūkio valdymo įmonės? Vakarų Europos šalyse valstybiniame miško ūkyje gaunamos pajamos yra mažesnės už išlaidas, todėl valstybės dotacijas miško ūkiui lengviau skirstyti per vieną įmonę. Skandinavijos šalyse (ypač jų Šiaurėje) regionai yra išvystyti menkai, o Latvija, centralizuodama valstybinio miško ūkio valdymą, padarė klaidą. Deklaruojamas reformos tikslas – valstybinio miško ūkio veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimas.

Tą ketinama pasiekti centralizuojant miško ūkio valdymą ir sumažinant specialistų skaičių. Mano nuomone, Vyriausybės idėja steigti vieną miškų įmonę, reorganizuojant 42 miškų urėdijas, naudos neduotų.

Dėl monopolistinės įstaigos įkūrimo kils grėsmės: motyvacijos, atsakomybės ir ekonominio efektyvumo paieškų sumažėjimas žemutinėse miško ūkio grandyse, sumažės bendrosios pajamos bei grąža valstybei, susilpnės miškininkystės darbų kontrolė, pablogės miškų išteklių būklė. Be to, konkurencija miškininkystės rinkoje silpnės, padidės šešėlinė ekonomika, blogės apvaliosios medienos gaminių ir kitos produkcijos apskaita, regionuose veikiančios smulkesnės įmonės, teikiančios miško darbų paslaugas miškų urėdijoms gali net bankrutuoti, tikėtini ir mažų bei vidutinių medienos apdirbimo įmonių bankrotai.

Trys pagrindiniai miškininkystės tikslai turėtų būti šie: miško išteklių (ateities miškų) vertės didinimas, grąžos valstybei didinimas, racionalus užaugintų miškų naudojimas didinant pajamas. Tuo tarpu nuolat linksniuojamas veiklos „skaidrinimas“ turi prasidėti nuo urėdų ir kitų miškininkystės sektoriaus vadovų skyrimo organizavimo: miškų urėdijoms reikia suformuluoti aiškius veiklos uždavinius ir nustatyti jų vykdymo vertinimo bei vadovų atestavimo tvarką.

Kas penkerius metus turėtų būti atliekamas kiekvienos miškų urėdijos veiklos atestavimas, įvertinant miško išteklių vertės puoselėjimą (pagal medynų vertės lygio pokytį), grąžą valstybei (pagal socialinėms reikmėms investuotų lėšų pokytį per 5 metus) ir miško išteklių naudojimo racionalumą (pagal bendrųjų pajamų pokytį per penkerius metus).

Tuo atveju, kai urėdijos veiklos vertinimas pagal minėtus atestavimo kriterijus bylotų apie pozityvią urėdijos veiklą, darbo sutartis su jų vadovu būtų tęsiama dar 5 metų kadencijai, o priešingu atveju – darbo sutartis su urėdu nutraukiama ir skelbiamas konkursas šioms pareigoms užimti. Kadencijų skaičius, esant teigiamiems veiklos atestavimo rezultatams, turėtų būti neribojamas, tačiau ribojamas maksimalus vadovo amžius. Tokiu būdu didėtų urėdijų vadovų bei specialistų motyvacija ir atsakomybė gerinti miškininkystės veiklos efektyvumą, gerėtų valstybinio miško ūkio sektoriaus veiklos skaidrumas, būtų mažiau galimybių suinteresuotoms grupėms savanaudiškai daryti įtaką urėdijų vadovų skyrimui.

Komentaro autorius – Dr. Albinas Tebėra, buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ekologiški produktai: paklausa skatina gamybą Premium

Susidomėjimas sveika gyvensena ir mados augina ekologiškų maisto produktų paklausą. Bet tendencijos skiriasi:...

Agroverslas
06:00
Sujudimas dėl braziliškos vištienos: lietuviai regi naudą Premium

Įtampa dėl braziliškos vištienos importo į ES auga: Bendrija svarsto apie naujus draudimus, o Brazilija jau...

Agroverslas
06:00
Darželiuose ir mokyklose neliks rūkytos mėsos, patiekalų džiuvėsėliuose, dalies padažų 1

Nuo rugsėjo įsigalios naujos vaikų maitinimo taisyklės: darželiuose ir mokyklose negalės būti siūloma pieno...

Agroverslas
2018.04.19
Premjeras: didelius ūkininkus įmanoma labiau apmokestinti 4

Premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės labiau apmokestinti daugiau nei 500 hektarų dirbamos žemės...

Agroverslas
2018.04.19
ES tiesioginių išmokų žemdirbiams sistemos apžvalga

Žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui sulaukus kritikos dėl šeimos ūkininkavimo svetimoje žemėje ir už tai...

Agroverslas
2018.04.19
Internetinei prekybai ekologiškais produktais – nauji reikalavimai

Norintiems ekologiškais maisto produktais prekiauti nuotoliniu būdu, įsigalioja nauji reikalavimai. Balandžio...

Agroverslas
2018.04.19
Nuo metų pradžios Baltarusijoje „dingo“ pusė milijono kiaulių – įtaria marą

Nuo šių metų pradžios kiaulių populiacija Baltarusijoje sumažėjo 15%. Valstybės institucijoms nepateikiant...

Agroverslas
2018.04.19
Jei galima Jupiteriui, galima ir jaučiui 9

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas – it ta pasakų ropė: rauna rauna, bet niekas išrauti negali. Mat...

Agroverslas
2018.04.18
Nesėkmės visąlaik kainuoja: Andrius Janukonis apie avantiūrą JAV, bankrotą Ispanijoje ir kanapes Premium 12

Prieš trejus metus Andrius Janukonis, „Icor“ grupės vadovas ir vienas iš trijų akcininkų, pasakojo apie bene...

Statyba ir NT
2018.04.18
Latvijos „Maximose“ neliks „Borjomi“ 15

Šiandien išplatintame pranešime „Maxima Latvija“ skelbia apie nutraukiamą sutartį su Gruzijos mineralinio...

Teismas: NMA vadovas iš pareigų atleistas teisėtai

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Eriko Bėronto, buvusio Nacionalinės mokėjimo agentūros...

Agroverslas
2018.04.17
Ekologiško pieno rinka plečiasi: daugiau moka ir perdirbėjai, ir pirkėjai 2

Ekologiškų pieno produktų rinka Lietuvoje plečiasi. Tokių gaminių pagaminama vis daugiau. Anksčiau ekologiškų...

Agroverslas
2018.04.16
Teismas: Sakalauskas iš Rokiškio urėdo pareigų atšauktas teisėtai

Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad buvę Rokiškio ir Zarasų miškų urėdai Benjaminas Sakalauskas...

Agroverslas
2018.04.16
JAV – salmoneliozės protrūkis: iš rinkos pašalinta 207 mln. kiaušinių

Amerikoje apie 207 mln. kiaušinių, tiektų vienos fermos Šiaurės Karolinoje, buvo pašalinti iš rinkos.

Agroverslas
2018.04.16
Prasideda pasėlių deklaravimas: ką būtina žinoti

Pirmadienį prasideda pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas. VŽ primena svarbiausias naujoves, šiemet...

Agroverslas
2018.04.16
Išrinko „purviniausius“ vaisius, kuriuose daugiausia pesticidų 9

Kasmet renkamame „purvinajame dvyliktuke“ – vaisių ir daržovių, kuriuose dažniausiai randama pesticidų...

Agroverslas
2018.04.15
Skaitmeninė maisto pramonė: į „blockchain“ jau sujungė ir vištas

Prancūzijos prekybos tinklas „Carrefour“ savo vartotojams siūlo „vištas su istorija“ – pasitelkusi...

Agroverslas
2018.04.14
EK kyla į kovą su nesąžiningos prekybos praktikomis

„Mažesni veiklos vykdytojai, tarp jų ir ūkininkai, kenčia nuo kitų grandinės partnerių taikomos nesąžiningos...

Agroverslas
2018.04.13
Teisių į žemę atkūrimas miestuose stringa – NŽT baksnoja į savivaldybes

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas kaimiškose vietovėse turi būti baigtas iki 2019 m., miestuose – iki 2020...

Statyba ir NT
2018.04.13
EK nori drausti dvejopos kokybės maisto produktus, gamintojai nežino, kas tai yra Premium

Europos Komisija pristatė pasiūlymą, kuriuo siekiama Bendrijoje uždrausti dvejopos kokybės maisto produktus,...

Agroverslas
2018.04.13

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau