Miškų reforma nenaudinga, ūkyje gausu neišnaudotų galimybių

Publikuota: 2017-05-06
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas

Portale „Verslo žinios“ pasirodžiusi publikacija „Urėdijų reforma: be emocijų, tik skaičiai“ (2017-04-10) tarsi apibendrino diskusijas apie siūlomą valstybinių miškų ūkio pertvarką. Buvo pateikta ir daug skaičių. Tačiau skaičiai – nebūtinai patikimas rodiklis: jais galima manipuliuoti, pateikiant vienu ar kitu kampu. Esu įsitikinęs, kad siūloma miškų reforma yra vienareikšmiškai nenaudinga, o mūsų šalies miško ūkyje gausu neišnaudotų galimybių.

Lietuva priklauso šalims, kuriose miškų plotai sparčiausiai didėja. Per pastaruosius 25 metus Lietuvos miškų plotai padidėjo apie 235.000 ha, t.y. 12,1%. Vidutinis medynų tūris šiuo metu siekia 251 m³/ha: pagal šį rodiklį mūsų miškai užima dešimtą vietą Europoje ir keturioliktą – pasaulyje. Lietuva priskiriama toms valstybėms, kuriose miškai kertami labai saikingai: šalyje kasmet kertama mažiau nei 1,5% medienos išteklių, vadinasi – beveik dvigubai mažiau nei kasmet užauga medienos. Panašiai ūkininkauja Olandija, Lenkija, Vengrija, Vokietija, Austrija, ar Ispanija. Peršasi mintis, kad su gimtuoju miškų ūkiu tvarkomės sėkmingai.

Valstybinio miško ūkio ekonominį efektyvumą reikėtų vertinti pagal du rodiklius – bendrąsias pajamas bei grąžą valstybei. Pastarąjį rodiklį sudaro visi sumokėti mokesčiai, sukurtos darbo vietos, investicijos į miškų infrastruktūrą, naudojimą visuomenės reikmėms ir kt. Miškų urėdijos vykdo kompleksinę miško ūkio veiklą ir dirba pelningai. Per pastarąjį dešimtmetį urėdijų sumokėti mokesčiai padvigubėjo: miškų urėdijų pajamos siekė 158 mln. Eur per metus, sumokėti mokesčiai – 66 mln. Eur per metus.

Dar vienas diskusijų objektas – dirbančiųjų skaičius. Miškų urėdijose išvis yra 4.000 darbo vietų, o vidutinis darbo užmokestis siekia 755 Eur per mėnesį (specialistų – 909 Eur/mėn., darbininkų – 606 Eur/mėn). Tačiau įvairūs vertinimai atsiranda tuomet, kai ekspertai lygina skirtingas darbuotojų grupes, nenurodydami jų vykdomų funkcijų. Objektyvesnė informacija gaunama lyginant bendrą visų miškininkystėje dirbančių darbuotojų skaičių. Štai Slovakijoje, Danijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje 1.000 ha miško tenka 7–10 miškininkai, Latvijoje, Čekijos Respublikoje, Olandijoje, Austrijoje, Kroatijoje – 5–6, Lietuvoje, Šveicarijoje, Airijoje, Vokietijoje – 4 darbuotojai.

Tokia patirtis byloja, kad Lietuvos miško ūkyje dirbančiųjų skaičius neatrodo perteklinis. Praktika rodo, kad sumažinus darbuotojų kiekį verslo įmonėse, veiklos efektyvumas dažniausiai taip pat sumažėja. Kur kas mažesnis miškininkystės sektoriuje dirbančiųjų skaičius yra tik ekstensyvios miškininkystės šalyse (Rusija, Argentina, Brazilija, Afrikos valstybės) arba valstybėse, kuriose miškų išteklių struktūra yra labai paprasta (Norvegija, Švedija, Suomija).

Kodėl kitose šalyse įsteigtos centralizuotos valstybinio miško ūkio valdymo įmonės? Vakarų Europos šalyse valstybiniame miško ūkyje gaunamos pajamos yra mažesnės už išlaidas, todėl valstybės dotacijas miško ūkiui lengviau skirstyti per vieną įmonę. Skandinavijos šalyse (ypač jų Šiaurėje) regionai yra išvystyti menkai, o Latvija, centralizuodama valstybinio miško ūkio valdymą, padarė klaidą. Deklaruojamas reformos tikslas – valstybinio miško ūkio veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimas.

Tą ketinama pasiekti centralizuojant miško ūkio valdymą ir sumažinant specialistų skaičių. Mano nuomone, Vyriausybės idėja steigti vieną miškų įmonę, reorganizuojant 42 miškų urėdijas, naudos neduotų.

Dėl monopolistinės įstaigos įkūrimo kils grėsmės: motyvacijos, atsakomybės ir ekonominio efektyvumo paieškų sumažėjimas žemutinėse miško ūkio grandyse, sumažės bendrosios pajamos bei grąža valstybei, susilpnės miškininkystės darbų kontrolė, pablogės miškų išteklių būklė. Be to, konkurencija miškininkystės rinkoje silpnės, padidės šešėlinė ekonomika, blogės apvaliosios medienos gaminių ir kitos produkcijos apskaita, regionuose veikiančios smulkesnės įmonės, teikiančios miško darbų paslaugas miškų urėdijoms gali net bankrutuoti, tikėtini ir mažų bei vidutinių medienos apdirbimo įmonių bankrotai.

Trys pagrindiniai miškininkystės tikslai turėtų būti šie: miško išteklių (ateities miškų) vertės didinimas, grąžos valstybei didinimas, racionalus užaugintų miškų naudojimas didinant pajamas. Tuo tarpu nuolat linksniuojamas veiklos „skaidrinimas“ turi prasidėti nuo urėdų ir kitų miškininkystės sektoriaus vadovų skyrimo organizavimo: miškų urėdijoms reikia suformuluoti aiškius veiklos uždavinius ir nustatyti jų vykdymo vertinimo bei vadovų atestavimo tvarką.

Kas penkerius metus turėtų būti atliekamas kiekvienos miškų urėdijos veiklos atestavimas, įvertinant miško išteklių vertės puoselėjimą (pagal medynų vertės lygio pokytį), grąžą valstybei (pagal socialinėms reikmėms investuotų lėšų pokytį per 5 metus) ir miško išteklių naudojimo racionalumą (pagal bendrųjų pajamų pokytį per penkerius metus).

Tuo atveju, kai urėdijos veiklos vertinimas pagal minėtus atestavimo kriterijus bylotų apie pozityvią urėdijos veiklą, darbo sutartis su jų vadovu būtų tęsiama dar 5 metų kadencijai, o priešingu atveju – darbo sutartis su urėdu nutraukiama ir skelbiamas konkursas šioms pareigoms užimti. Kadencijų skaičius, esant teigiamiems veiklos atestavimo rezultatams, turėtų būti neribojamas, tačiau ribojamas maksimalus vadovo amžius. Tokiu būdu didėtų urėdijų vadovų bei specialistų motyvacija ir atsakomybė gerinti miškininkystės veiklos efektyvumą, gerėtų valstybinio miško ūkio sektoriaus veiklos skaidrumas, būtų mažiau galimybių suinteresuotoms grupėms savanaudiškai daryti įtaką urėdijų vadovų skyrimui.

Komentaro autorius – Dr. Albinas Tebėra, buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių agroverslo bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Agrochema, UAB163.6332.370192
Pieno žvaigždės, AB150.1261.731302
Kauno grūdai, AB304.9859.657772
Vičiūnai ir Ko, UAB134.043717157
Agrokoncerno grūdai, UAB230.7355.11084
Linas Agro, AB390.4124.942131
Rokiškio sūris, AB205.05813.343992
Žemaitijos pienas, AB147.61613.1411.215
Scandagra, UAB142.7803.045103
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis, %
Kviečiai (Euronext)Eur/t179,750,00
Rapsai (Euronext)Eur/t369,000,75
Kukurūzai (Euronext)Eur/t174,50-0,71
Kviečiai (JAV)USD/bu.536,750,00
Kukurūzai (JAV)USD/bu.378,000,00
Sojos pupelės (JAV)USD/bu.980,750,00
Sojos rupiniai (JAV)USD/bu.311,900,00
Sojų aliejus (JAV)USD/bu.33,130,00
Atnaujinta: 2017-07-05 11:30. Šaltinis: Bloomberg
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis, %
Skerdenos (JAV)USD/100lb.115,750,00
Veršeliai (JAV)USD/100lb.146,100,00
Kiaulienos korpusai (JAV)USD/100lb.71,550,00
Atnaujinta: 2017-07-05 11:30. Šaltinis: Bloomberg
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis, %
Cukrus (ICE)USD/t413,701,12
Kava Arabica (ICE)USD/100lb.125,850,00
Kava Robusta (ICE)USD/100lb.2.181,000,65
Kakava (ICE)USD/100lb.1.535,00-0,78
Atnaujinta: 2017-07-05 11:30. Šaltinis: Bloomberg
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
26 Kooperatyvas „Lietuviški javai“ 784,3% Kauno
38 UAB „Juodoji audinė“ 646,5% Kauno
215 UAB „Auminga“ 256,4% Marijampolės
242 KB „Baltoji plunksnelė“ 244,3% Kauno
365 UAB „Gerilita“ 190,3% Klaipėdos

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau