Miškų reforma nenaudinga, ūkyje gausu neišnaudotų galimybių

Publikuota: 2017-05-06
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas

Portale „Verslo žinios“ pasirodžiusi publikacija „Urėdijų reforma: be emocijų, tik skaičiai“ (2017-04-10) tarsi apibendrino diskusijas apie siūlomą valstybinių miškų ūkio pertvarką. Buvo pateikta ir daug skaičių. Tačiau skaičiai – nebūtinai patikimas rodiklis: jais galima manipuliuoti, pateikiant vienu ar kitu kampu. Esu įsitikinęs, kad siūloma miškų reforma yra vienareikšmiškai nenaudinga, o mūsų šalies miško ūkyje gausu neišnaudotų galimybių.

Lietuva priklauso šalims, kuriose miškų plotai sparčiausiai didėja. Per pastaruosius 25 metus Lietuvos miškų plotai padidėjo apie 235.000 ha, t.y. 12,1%. Vidutinis medynų tūris šiuo metu siekia 251 m³/ha: pagal šį rodiklį mūsų miškai užima dešimtą vietą Europoje ir keturioliktą – pasaulyje. Lietuva priskiriama toms valstybėms, kuriose miškai kertami labai saikingai: šalyje kasmet kertama mažiau nei 1,5% medienos išteklių, vadinasi – beveik dvigubai mažiau nei kasmet užauga medienos. Panašiai ūkininkauja Olandija, Lenkija, Vengrija, Vokietija, Austrija, ar Ispanija. Peršasi mintis, kad su gimtuoju miškų ūkiu tvarkomės sėkmingai.

Valstybinio miško ūkio ekonominį efektyvumą reikėtų vertinti pagal du rodiklius – bendrąsias pajamas bei grąžą valstybei. Pastarąjį rodiklį sudaro visi sumokėti mokesčiai, sukurtos darbo vietos, investicijos į miškų infrastruktūrą, naudojimą visuomenės reikmėms ir kt. Miškų urėdijos vykdo kompleksinę miško ūkio veiklą ir dirba pelningai. Per pastarąjį dešimtmetį urėdijų sumokėti mokesčiai padvigubėjo: miškų urėdijų pajamos siekė 158 mln. Eur per metus, sumokėti mokesčiai – 66 mln. Eur per metus.

Dar vienas diskusijų objektas – dirbančiųjų skaičius. Miškų urėdijose išvis yra 4.000 darbo vietų, o vidutinis darbo užmokestis siekia 755 Eur per mėnesį (specialistų – 909 Eur/mėn., darbininkų – 606 Eur/mėn). Tačiau įvairūs vertinimai atsiranda tuomet, kai ekspertai lygina skirtingas darbuotojų grupes, nenurodydami jų vykdomų funkcijų. Objektyvesnė informacija gaunama lyginant bendrą visų miškininkystėje dirbančių darbuotojų skaičių. Štai Slovakijoje, Danijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje 1.000 ha miško tenka 7–10 miškininkai, Latvijoje, Čekijos Respublikoje, Olandijoje, Austrijoje, Kroatijoje – 5–6, Lietuvoje, Šveicarijoje, Airijoje, Vokietijoje – 4 darbuotojai.

Tokia patirtis byloja, kad Lietuvos miško ūkyje dirbančiųjų skaičius neatrodo perteklinis. Praktika rodo, kad sumažinus darbuotojų kiekį verslo įmonėse, veiklos efektyvumas dažniausiai taip pat sumažėja. Kur kas mažesnis miškininkystės sektoriuje dirbančiųjų skaičius yra tik ekstensyvios miškininkystės šalyse (Rusija, Argentina, Brazilija, Afrikos valstybės) arba valstybėse, kuriose miškų išteklių struktūra yra labai paprasta (Norvegija, Švedija, Suomija).

Kodėl kitose šalyse įsteigtos centralizuotos valstybinio miško ūkio valdymo įmonės? Vakarų Europos šalyse valstybiniame miško ūkyje gaunamos pajamos yra mažesnės už išlaidas, todėl valstybės dotacijas miško ūkiui lengviau skirstyti per vieną įmonę. Skandinavijos šalyse (ypač jų Šiaurėje) regionai yra išvystyti menkai, o Latvija, centralizuodama valstybinio miško ūkio valdymą, padarė klaidą. Deklaruojamas reformos tikslas – valstybinio miško ūkio veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimas.

Tą ketinama pasiekti centralizuojant miško ūkio valdymą ir sumažinant specialistų skaičių. Mano nuomone, Vyriausybės idėja steigti vieną miškų įmonę, reorganizuojant 42 miškų urėdijas, naudos neduotų.

Dėl monopolistinės įstaigos įkūrimo kils grėsmės: motyvacijos, atsakomybės ir ekonominio efektyvumo paieškų sumažėjimas žemutinėse miško ūkio grandyse, sumažės bendrosios pajamos bei grąža valstybei, susilpnės miškininkystės darbų kontrolė, pablogės miškų išteklių būklė. Be to, konkurencija miškininkystės rinkoje silpnės, padidės šešėlinė ekonomika, blogės apvaliosios medienos gaminių ir kitos produkcijos apskaita, regionuose veikiančios smulkesnės įmonės, teikiančios miško darbų paslaugas miškų urėdijoms gali net bankrutuoti, tikėtini ir mažų bei vidutinių medienos apdirbimo įmonių bankrotai.

Trys pagrindiniai miškininkystės tikslai turėtų būti šie: miško išteklių (ateities miškų) vertės didinimas, grąžos valstybei didinimas, racionalus užaugintų miškų naudojimas didinant pajamas. Tuo tarpu nuolat linksniuojamas veiklos „skaidrinimas“ turi prasidėti nuo urėdų ir kitų miškininkystės sektoriaus vadovų skyrimo organizavimo: miškų urėdijoms reikia suformuluoti aiškius veiklos uždavinius ir nustatyti jų vykdymo vertinimo bei vadovų atestavimo tvarką.

Kas penkerius metus turėtų būti atliekamas kiekvienos miškų urėdijos veiklos atestavimas, įvertinant miško išteklių vertės puoselėjimą (pagal medynų vertės lygio pokytį), grąžą valstybei (pagal socialinėms reikmėms investuotų lėšų pokytį per 5 metus) ir miško išteklių naudojimo racionalumą (pagal bendrųjų pajamų pokytį per penkerius metus).

Tuo atveju, kai urėdijos veiklos vertinimas pagal minėtus atestavimo kriterijus bylotų apie pozityvią urėdijos veiklą, darbo sutartis su jų vadovu būtų tęsiama dar 5 metų kadencijai, o priešingu atveju – darbo sutartis su urėdu nutraukiama ir skelbiamas konkursas šioms pareigoms užimti. Kadencijų skaičius, esant teigiamiems veiklos atestavimo rezultatams, turėtų būti neribojamas, tačiau ribojamas maksimalus vadovo amžius. Tokiu būdu didėtų urėdijų vadovų bei specialistų motyvacija ir atsakomybė gerinti miškininkystės veiklos efektyvumą, gerėtų valstybinio miško ūkio sektoriaus veiklos skaidrumas, būtų mažiau galimybių suinteresuotoms grupėms savanaudiškai daryti įtaką urėdijų vadovų skyrimui.

Komentaro autorius – Dr. Albinas Tebėra, buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Daliai ūkininkų išmokos mažės nuo naujųjų metų Premium 3

Nemažai daliai ūkininkų tiesioginės išmokos sumažės jau kitais metais – Žemės ūkio ministerija iš nenašių...

Agroverslas
06:00
Naujasis NŽT vadovas žada netrukdyti verslo plėtrai 7

Konkursą Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo pareigoms eiti laimėjęs Laimonas Čiakas teigia sieksiantis...

Agroverslas
2017.12.13
EP supaprastino žemės ūkio politiką 

Antradienį europarlamentarai pritarė Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio politikos peržiūrai, kuri suteiks...

Agroverslas
2017.12.12
„Achemos grupei“ leista įsigyti „LP grupę“

Konkurencijos taryba leido „Achemos grupei“ įsigyti bendrovę „LP grupė“, valdančią AB „Litagros prekyba“, UAB...

Agroverslas
2017.12.12
Po fipronilo skandalo – kiaušinių kainų šuolis Premium

Aistroms dėl rekordines aukštumas pasiekusių sviesto kainų aprimus, sparčiausiai brangstančio produkto vardą...

Agroverslas
2017.12.12
Prancūzijoje prasidėjusi trąšų gamybos istorija sėkmingai tęsiama Lietuvoje Rėmėjo turinys

UAB „Timac Agro Lietuva“ 7 metus dirba mūsų šalyje atstovaudama pasaulinėje rinkoje įsitvirtinusiai...

Agroverslas
2017.12.12
„Auga group“ išplėtė perdirbtų produktų asortimentą 1

Ekologinės žemdirbystės ir maisto perdirbimo bendrovė „Auga group“ į rinką pradėjo tiekti vištieną, viso...

Agroverslas
2017.12.11
„Syngenta“ Rusijoje planuoja pesticidų gamybą 2

Šveicarijos agrochemijos milžinė „Syngenta“ Rusijoje gamins augalų apsaugos produktus.

Agroverslas
2017.12.11
Vilkyškių pieninės pardavimai lapkritį augo 13%

Vienos didžiausių šalies pieno perdirbėjos Vilkyškių pieninės konsoliduoti pardavimai lapkričio mėnesį buvo 9...

Agroverslas
2017.12.11
Sūrelių „Karums“ gamintoja pervažiuoja į kitą vietą 12

Siekis gaminti daugiau paklausą turinčių glaistytų „Karums“ sūrelių“ ir imtis naujų gaminių verčia vieną...

Pramonė
2017.12.11
Rado būdą plėtrai: naujas parduotuves kuria be didelių investicijų Premium

UAB „Kintai“ į pirmąją parduotuvę Vilniuje investavo per 80.000 Eur, tačiau suprato, kad pirkėjams ant tako...

Agroverslas
2017.12.11
Kanapių pluošto apdorojimo fabriką statys „Axis Technologies“

Modernų kanapių pluošto apdorojimo fabriką Kėdainių LEZ statys „Axis Technologies“. Fabrikas, kurį numatyta...

Pramonė
2017.12.10
Eksperimentavo kol sukūrė ateities medaus verslą Premium

Leipcigo gamykla „Porsche“ gegužę įsigijo 25 bičių avilius – tai viena bendrovės socialinės atsakomybės...

Agroverslas
2017.12.08
Patvirtinta valstybinės miškų įmonės valdyba, vadovo atranka keliasi į sausį 1

Šiandien aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu patvirtinta Valstybinio miškotvarkos instituto valdyba.

Agroverslas
2017.12.08
„Gyvulių ūkio“ globėjai įsisiautėjo 53

Valdančiųjų cinizmui ir veidmainiavimui, regis, nėra ribų. Skleisdami saldžiabalses treles apie atskirties...

Agroverslas
2017.12.08
Daugiau nei ambicingas pienininkų planas: gamybą padvigubinti, eksportą – patrigubinti Premium 2

Lietuvoje pieno gamyba šiais metais traukiasi, žaliavos trūksta perdirbėjams. Vis dėlto sektorius turi...

Agroverslas
2017.12.08
Atsisakyta prieštaringos idėjos dėl stambių ūkininkų mokesčių mažinimo 11

Valstiečių-žaliųjų dominuojamas Seimas nusprendė atsisakyti opozicijos prieštaravimų ir protestų bangą...

Agroverslas
2017.12.07
Menkesnis derlius „Agrokoncerno grūdams“ netrukdo dirbti pelningiau Premium

Viena didžiausių šalies grūdų prekybos bendrovių „Agrokoncerno grūdai“ praėjusiais finansiniais metais gavo...

Agroverslas
2017.12.07
Pratęsiamas tręšimo sezonas 1

Ūkininkai, dėl užsitęsusių liūčių negalėję ar nesuspėję tręšti savo laukų mėšlu ir (ar) srutomis, dar turi...

Agroverslas
2017.12.06
Nesaugūs prieskoniai iškeliavo pas maisto gamintojus

Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (Kauno VMVT) sprendimu, UAB „Genba Taste“ nurodyta...

2017.12.05

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau