Duonkepiai tradicinius grūdus keičia žirniais

Publikuota: 2017-05-03
Kvietinė duona pasaulyje dėl sveikos mitybos madų praranda populiarumą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kvietinė duona pasaulyje dėl sveikos mitybos madų praranda populiarumą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vartotojams Vakaruose vis dažniau atsisakant vartoti iš kviečių pagamintus maisto produktus, pramonė ieško žaliavų jiems pakeisti. Išeitimi gali tapti žirniai.

Kviečiai yra ir daug metų bus viena svarbiausių pasaulio žemės ūkio žaliavų, didžiojoje pasaulio dalyje jų suvartojimas kasmet vis dar auga. Tačiau JAV, Kanadoje, Vakarų Europoje kviečiai dėl juose esančio glitimo vis dažniau virsta baubu.

Vienas didžiausių iššūkių – duonos pramonei. Ji, nors ir diegia inovacijas, kuria naujus produktus, vis dar yra priklausoma nuo kviečių. Dėl to būtent duonkepiai pakaitalų kviečiams ima ieškoti pirmiausia, rašo „Bloomberg“.

EK duomenimis, iki 2016-ųjų kviečių vartojimas vis pasvyruodamas Europos Sąjungoje nuolat augo, tačiau jau nuo šių metų turėtų pasinerti į ilgalaikį sąstingį ar net trauktis.

Kanados tarptautinio grūdų instituto mokslininkai jau kurį laiką bando iš žirnių miltų kepti duoną, kuri būtų tokio paties skonio kaip ir iš kviečių ar kitų javų. Jų teigimu, net ir naudojant šiuolaikines technologijas, pagaminti tokią duoną sudėtinga.

Nelengva užduotis

Mokslininkai šiuo metu bendradarbiauja su didžiausia Didžiosios Britanijos kepykla „Warburtons“. Bendrovė siekia sukurti žirnių miltų tešlą, iš kurios paruošti kepiniai nesiskirtų nuo tradicinių.

„Didžiausias iššūkis yra skonis“, – „Bloomberg“ cituoja Yulią Borsuk, Kanados mokslininkę. Žirnių miltų skonis vienaip ar kitaip, anot jos, yra kaip žirnių, tad siekiant iškepti tradicinio skonio duoną apsieiti be naujausių maisto pramonės technologijų neįmanoma.

Žirniai turi daugiau baltymų, mažiau angliavandenių ir glitimo, būtent dviejų pastarųjų pirkėjai pirmiausia ir siekia išvengti.

Prieš šešerius metus produktų, iš kurių pašalintas glitimas, pasaulinė rinkos vertė siekė apie 1,7 mlrd. USD, o šiandien – jau apie 3,5 mlrd. USD.

Pasaulinė duonos rinka šiuo metu verta apie 400 mlrd. USD, tačiau iš esmės yra neauganti, stagnuojanti. Verslas tikisi, kad pritraukti naujų pirkėjų pavyks išlaikant tradicinį veiklos modelį, nereiks verstis per galvą drastiškai investuojant į su pagrindine veikla mažai susijusias sritis.

Žirnių pritaikymas duonai kepti – tik vienas pavyzdžių, kaip reikšmingų pokyčių siekiama nekeičiant veiklos modelio. Panašiai pastaraisiais metais elgiasi ir vandens gamintojai, vandenį papildantys įvairiais natūraliais skoniais ir bandantys įtikti daugiau klientų.

„Žmonės galvoja apie savo dietą, o baltymai visuomet yra didelė dietų dalis. Galite paklausti bet kurios didelės maisto pramonės įmonės atstovų ir jie atsakys, kad baltymai yra jų radaruose“, – tikina Adamas Dyckas, „Warburtons“ atstovas.

Žirnius atsargiai savo gaminiuose iš tiesų išbando daugelis didžiųjų bendrovių. Štai „General Mills“ žirnių miltų jau deda į kai kuriuos gaminamus traškučius. Žirniai, kaip teigiama, domina ir maisto pramonės milžines „Mondelez International“ bei „Tyson Foods“.

Dar neapsimoka

Kanada šiems bandymams pasirinkta neatsitiktinai. Šalis yra didžiausia pasaulyje žirnių ir lęšių eksportuotoja, tačiau perdirbdama žaliavą pati galėtų kurti kur kas didesnę pridėtinę vertę.

Ateinantį sezoną šalyje turėtų būti nuimtas 3,5 mln. t lęšių ir 4,3 mln. t žirnių derlius.

Vis dėlto kviečius kepant duoną pakeisti ankštinėmis kultūromis vis dar sudėtinga ir dėl to, kad jie kainuoja gerokai brangiau.

Už toną kviečių pramonei tenka pakloti apie 160 Eur, o už tokį patį kiekį žirnių – iki 250 Eur.

Kita vertus, „Warburtons“ įsitikinusi, kad pirkėjai už jos produkciją jau dabar yra pasiruošę mokėti kur kas daugiau. Jau dabar jie noriai perka brangesnius kepinius be glitimo.

„Tai labai didelė galimybė sugrąžinti žmones į kepinių rinką“, – įsitikinęs kompanijos atstovas.

Ieško naujovių

Būdų padidinti duonos produktų vartojimą ieško ir Lietuvos duonos kepėjai.

Gražvydas Jukna, „Vilniaus duonos“ vadovas, VŽ yra sakęs, kad tamsi ruginė duona Lietuvoje yra viena populiariausių, o štai šviesios iš rugių pagamintos duonos pardavimai, anot pašnekovo, kasmet traukiasi. Itin aiškiai, anot jo, tai buvo matyti pernai.

Įmonė pernai dirbo pelningai, padidino savo užimamą rinkos dalį. Tai padaryti jai leido gaminiai su nemaltais grūdais, speltų miltų naudojimas ir pan.

Panašias tendencijas pastebi ir konkurentai. Štai Mindaugas Snarskis, „Fazer Bakery Baltic“ generalinis direktorius, sako, kad Lietuvoje duonos rinkos apimtis per pastaruosius penkerius metus sumažėjo maždaug 4%, tačiau įmonei augti leidžia inovacijos, nauji produktai.

Tradicinius duonos produktus, tokius kaip batonas, baltos ir ruginės duonos kepalai, anot jo, keičia duonos gaminiai su pridėtine verte, sveikesniais priedais.

„Pastebime tendenciją, kad sveikatingumo kultas duoda rezultatų, nes vartotojai, ypač didžiuosiuose miestuose, ėmė orientuotis į sveikesnius duonos produktus: ieškoma kokybiškų produktų su išskirtine sudėtimi ir didesne pridėtine verte organizmui – tai gaminiai iš viso grūdo miltų, su skaidulinėmis medžiagomis, kepiniai be hidrintų riebalų ar duona be mielių. Tradicijas duonos sektoriuje keičia inovacijos, šiuos poreikius atspindi ir mūsų produkcijos pardavimai – pastebimai padidėjo viso grūdo ruginės duonos paklausa“, – priduria Andrius Kurganovas, „Biržų duonos“ komercijos direktorius.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių agroverslo bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Agrochema, UAB163.6332.370192
Mars Lietuva, UAB150.71310.734798
Baltic Agro, UAB161.087942115
Pieno žvaigždės, AB150.1261.731302
Kauno grūdai, AB304.9859.657772
Agrokoncerno grūdai, UAB230.7355.11084
Linas Agro, AB390.4124.942131
Rokiškio sūris, AB205.05813.343992
Žemaitijos pienas, AB147.61613.1411.215
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis, %
Kviečiai (Euronext)Eur/t179,750,00
Rapsai (Euronext)Eur/t369,000,75
Kukurūzai (Euronext)Eur/t174,50-0,71
Kviečiai (JAV)USD/bu.536,750,00
Kukurūzai (JAV)USD/bu.378,000,00
Sojos pupelės (JAV)USD/bu.980,750,00
Sojos rupiniai (JAV)USD/bu.311,900,00
Sojų aliejus (JAV)USD/bu.33,130,00
Atnaujinta: 2017-07-05 11:30. Šaltinis: Bloomberg
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis, %
Skerdenos (JAV)USD/100lb.115,750,00
Veršeliai (JAV)USD/100lb.146,100,00
Kiaulienos korpusai (JAV)USD/100lb.71,550,00
Atnaujinta: 2017-07-05 11:30. Šaltinis: Bloomberg
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis, %
Cukrus (ICE)USD/t413,701,12
Kava Arabica (ICE)USD/100lb.125,850,00
Kava Robusta (ICE)USD/100lb.2.181,000,65
Kakava (ICE)USD/100lb.1.535,00-0,78
Atnaujinta: 2017-07-05 11:30. Šaltinis: Bloomberg
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
26 Kooperatyvas „Lietuviški javai“ 784,3% Kauno
38 UAB „Juodoji audinė“ 646,5% Kauno
215 UAB „Auminga“ 256,4% Marijampolės
242 KB „Baltoji plunksnelė“ 244,3% Kauno
365 UAB „Gerilita“ 190,3% Klaipėdos

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau