Duonkepiai tradicinius grūdus keičia žirniais

Publikuota: 2017-05-03
Kvietinė duona pasaulyje dėl sveikos mitybos madų praranda populiarumą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kvietinė duona pasaulyje dėl sveikos mitybos madų praranda populiarumą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vartotojams Vakaruose vis dažniau atsisakant vartoti iš kviečių pagamintus maisto produktus, pramonė ieško žaliavų jiems pakeisti. Išeitimi gali tapti žirniai.

Kviečiai yra ir daug metų bus viena svarbiausių pasaulio žemės ūkio žaliavų, didžiojoje pasaulio dalyje jų suvartojimas kasmet vis dar auga. Tačiau JAV, Kanadoje, Vakarų Europoje kviečiai dėl juose esančio glitimo vis dažniau virsta baubu.

Vienas didžiausių iššūkių – duonos pramonei. Ji, nors ir diegia inovacijas, kuria naujus produktus, vis dar yra priklausoma nuo kviečių. Dėl to būtent duonkepiai pakaitalų kviečiams ima ieškoti pirmiausia, rašo „Bloomberg“.

EK duomenimis, iki 2016-ųjų kviečių vartojimas vis pasvyruodamas Europos Sąjungoje nuolat augo, tačiau jau nuo šių metų turėtų pasinerti į ilgalaikį sąstingį ar net trauktis.

Kanados tarptautinio grūdų instituto mokslininkai jau kurį laiką bando iš žirnių miltų kepti duoną, kuri būtų tokio paties skonio kaip ir iš kviečių ar kitų javų. Jų teigimu, net ir naudojant šiuolaikines technologijas, pagaminti tokią duoną sudėtinga.

Nelengva užduotis

Mokslininkai šiuo metu bendradarbiauja su didžiausia Didžiosios Britanijos kepykla „Warburtons“. Bendrovė siekia sukurti žirnių miltų tešlą, iš kurios paruošti kepiniai nesiskirtų nuo tradicinių.

„Didžiausias iššūkis yra skonis“, – „Bloomberg“ cituoja Yulią Borsuk, Kanados mokslininkę. Žirnių miltų skonis vienaip ar kitaip, anot jos, yra kaip žirnių, tad siekiant iškepti tradicinio skonio duoną apsieiti be naujausių maisto pramonės technologijų neįmanoma.

Žirniai turi daugiau baltymų, mažiau angliavandenių ir glitimo, būtent dviejų pastarųjų pirkėjai pirmiausia ir siekia išvengti.

Prieš šešerius metus produktų, iš kurių pašalintas glitimas, pasaulinė rinkos vertė siekė apie 1,7 mlrd. USD, o šiandien – jau apie 3,5 mlrd. USD.

Pasaulinė duonos rinka šiuo metu verta apie 400 mlrd. USD, tačiau iš esmės yra neauganti, stagnuojanti. Verslas tikisi, kad pritraukti naujų pirkėjų pavyks išlaikant tradicinį veiklos modelį, nereiks verstis per galvą drastiškai investuojant į su pagrindine veikla mažai susijusias sritis.

Žirnių pritaikymas duonai kepti – tik vienas pavyzdžių, kaip reikšmingų pokyčių siekiama nekeičiant veiklos modelio. Panašiai pastaraisiais metais elgiasi ir vandens gamintojai, vandenį papildantys įvairiais natūraliais skoniais ir bandantys įtikti daugiau klientų.

„Žmonės galvoja apie savo dietą, o baltymai visuomet yra didelė dietų dalis. Galite paklausti bet kurios didelės maisto pramonės įmonės atstovų ir jie atsakys, kad baltymai yra jų radaruose“, – tikina Adamas Dyckas, „Warburtons“ atstovas.

Žirnius atsargiai savo gaminiuose iš tiesų išbando daugelis didžiųjų bendrovių. Štai „General Mills“ žirnių miltų jau deda į kai kuriuos gaminamus traškučius. Žirniai, kaip teigiama, domina ir maisto pramonės milžines „Mondelez International“ bei „Tyson Foods“.

Dar neapsimoka

Kanada šiems bandymams pasirinkta neatsitiktinai. Šalis yra didžiausia pasaulyje žirnių ir lęšių eksportuotoja, tačiau perdirbdama žaliavą pati galėtų kurti kur kas didesnę pridėtinę vertę.

Ateinantį sezoną šalyje turėtų būti nuimtas 3,5 mln. t lęšių ir 4,3 mln. t žirnių derlius.

Vis dėlto kviečius kepant duoną pakeisti ankštinėmis kultūromis vis dar sudėtinga ir dėl to, kad jie kainuoja gerokai brangiau.

Už toną kviečių pramonei tenka pakloti apie 160 Eur, o už tokį patį kiekį žirnių – iki 250 Eur.

Kita vertus, „Warburtons“ įsitikinusi, kad pirkėjai už jos produkciją jau dabar yra pasiruošę mokėti kur kas daugiau. Jau dabar jie noriai perka brangesnius kepinius be glitimo.

„Tai labai didelė galimybė sugrąžinti žmones į kepinių rinką“, – įsitikinęs kompanijos atstovas.

Ieško naujovių

Būdų padidinti duonos produktų vartojimą ieško ir Lietuvos duonos kepėjai.

Gražvydas Jukna, „Vilniaus duonos“ vadovas, VŽ yra sakęs, kad tamsi ruginė duona Lietuvoje yra viena populiariausių, o štai šviesios iš rugių pagamintos duonos pardavimai, anot pašnekovo, kasmet traukiasi. Itin aiškiai, anot jo, tai buvo matyti pernai.

Įmonė pernai dirbo pelningai, padidino savo užimamą rinkos dalį. Tai padaryti jai leido gaminiai su nemaltais grūdais, speltų miltų naudojimas ir pan.

Panašias tendencijas pastebi ir konkurentai. Štai Mindaugas Snarskis, „Fazer Bakery Baltic“ generalinis direktorius, sako, kad Lietuvoje duonos rinkos apimtis per pastaruosius penkerius metus sumažėjo maždaug 4%, tačiau įmonei augti leidžia inovacijos, nauji produktai.

Tradicinius duonos produktus, tokius kaip batonas, baltos ir ruginės duonos kepalai, anot jo, keičia duonos gaminiai su pridėtine verte, sveikesniais priedais.

„Pastebime tendenciją, kad sveikatingumo kultas duoda rezultatų, nes vartotojai, ypač didžiuosiuose miestuose, ėmė orientuotis į sveikesnius duonos produktus: ieškoma kokybiškų produktų su išskirtine sudėtimi ir didesne pridėtine verte organizmui – tai gaminiai iš viso grūdo miltų, su skaidulinėmis medžiagomis, kepiniai be hidrintų riebalų ar duona be mielių. Tradicijas duonos sektoriuje keičia inovacijos, šiuos poreikius atspindi ir mūsų produkcijos pardavimai – pastebimai padidėjo viso grūdo ruginės duonos paklausa“, – priduria Andrius Kurganovas, „Biržų duonos“ komercijos direktorius.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VMI pasiūlė pasitaisyti 194 maitinimo įstaigoms 1

Šiemet viešojo maitinimo paslaugas teikiantis sektorius bus viena iš prioritetinių sričių, kuriai, siekiant...

Finansai
2018.04.23
Kiaulių maras pasiekė Vengriją

Vengrijos atsakinga institucija informavo apie pirmąjį afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį, patvirtintą...

Agroverslas
2018.04.23
Teismas: „Auksinių miltų“ skandale dalyvavusi agentūra turės grąžinti 330.000 Eur  1

Itin brangiai maisto produktus skustantiesiems prieš kelerius metus pirkusi Lietuvos žemės ūkio ir maisto...

Agroverslas
2018.04.23
Vilkyškių pieninė Tauragėje planuoja investuoti iki 40 mln. Eur

Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių šalyje Vilkyškių pieninė ketina plėstis šalia jau veikiančio jos...

Agroverslas
2018.04.23
Smulkiems ūkiams – papildomi 15 mln. Eur. paramos

Netrukus bus pradedamos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) veiklos...

Agroverslas
2018.04.23
Vadovų algos valstybės įmonėse: kiek uždirbs VMU direktorius Premium 2

Mariui Pulkauninkui, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktoriui, mokamas 6.319 Eur mėnesinis atlyginimas.

Agroverslas
2018.04.23
Gyvūnų pergalė: apie naujus narvus vištoms verslininkai jau nebegalvoja Premium 1

Per pasaulį vilnija sujudimas dėl gyvūnų gerovės – nereikia nei naujų teisės aktų, nei draudimų. Žmonės vis...

Agroverslas
2018.04.23
Pašarų rinką ruošiasi užvaldyti vabzdžių augintojai

Ištisi klodai juodų musių lervų, kuriomis užpildytos didelės aliuminio statinės, mintančių supelijusia duona,...

Agroverslas
2018.04.21
E. cigaretės, kaip elektromobiliai, ir traukia, ir baido investuotojus 1

„Philip Morris International“, didžiausios pasaulyje tabako bendrovės, akcijos biržoje ketvirtadienį...

Rinkos
2018.04.21
Avokadų populiarumas nedingsta: prognozuoja produkcijos šuolį 1

Prognozuojama, kad avokadų augintojai ir toliau galės džiaugtis. Nedingstant šio vaisiaus populiarumui,...

Agroverslas
2018.04.21
Miškų urėdijai suformuoti akcininko lūkesčiai – be grąžos rodiklių Premium 2

VĮ Valstybinei miškų urėdijai (VMU) perduotame akcininko lūkesčių laiške vienas svarbiausių veiklos...

Agroverslas
2018.04.20
Kreditų garantijų ūkininkams šiemet suteikta trečdaliu daugiau

Žemdirbiams ir kaimo verslininkams išduodamų kreditų su garantija apimtys auga – šiemet tokių kreditų išduota...

Agroverslas
2018.04.20
Ekologiški produktai: paklausa skatina gamybą Premium

Susidomėjimas sveika gyvensena ir mados augina ekologiškų maisto produktų paklausą. Bet tendencijos skiriasi:...

Agroverslas
2018.04.20
Sujudimas dėl braziliškos vištienos: lietuviai regi naudą Premium

Įtampa dėl braziliškos vištienos importo į ES auga: Bendrija svarsto apie naujus draudimus, o Brazilija jau...

Agroverslas
2018.04.20
Darželiuose ir mokyklose neliks rūkytos mėsos, patiekalų džiuvėsėliuose, dalies padažų 1

Nuo rugsėjo įsigalios naujos vaikų maitinimo taisyklės: darželiuose ir mokyklose negalės būti siūloma pieno...

Agroverslas
2018.04.19
Premjeras: didelius ūkininkus įmanoma labiau apmokestinti 4

Premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės labiau apmokestinti daugiau nei 500 hektarų dirbamos žemės...

Agroverslas
2018.04.19
ES tiesioginių išmokų žemdirbiams sistemos apžvalga

Žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui sulaukus kritikos dėl šeimos ūkininkavimo svetimoje žemėje ir už tai...

Agroverslas
2018.04.19
Internetinei prekybai ekologiškais produktais – nauji reikalavimai

Norintiems ekologiškais maisto produktais prekiauti nuotoliniu būdu, įsigalioja nauji reikalavimai. Balandžio...

Agroverslas
2018.04.19
Nuo metų pradžios Baltarusijoje „dingo“ pusė milijono kiaulių – įtaria marą

Nuo šių metų pradžios kiaulių populiacija Baltarusijoje sumažėjo 15%. Valstybės institucijoms nepateikiant...

Agroverslas
2018.04.19
Jei galima Jupiteriui, galima ir jaučiui 9

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas – it ta pasakų ropė: rauna rauna, bet niekas išrauti negali. Mat...

Agroverslas
2018.04.18

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau