Duonkepiai tradicinius grūdus keičia žirniais

Publikuota: 2017-05-03
Kvietinė duona pasaulyje dėl sveikos mitybos madų praranda populiarumą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kvietinė duona pasaulyje dėl sveikos mitybos madų praranda populiarumą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vartotojams Vakaruose vis dažniau atsisakant vartoti iš kviečių pagamintus maisto produktus, pramonė ieško žaliavų jiems pakeisti. Išeitimi gali tapti žirniai.

Kviečiai yra ir daug metų bus viena svarbiausių pasaulio žemės ūkio žaliavų, didžiojoje pasaulio dalyje jų suvartojimas kasmet vis dar auga. Tačiau JAV, Kanadoje, Vakarų Europoje kviečiai dėl juose esančio glitimo vis dažniau virsta baubu.

Vienas didžiausių iššūkių – duonos pramonei. Ji, nors ir diegia inovacijas, kuria naujus produktus, vis dar yra priklausoma nuo kviečių. Dėl to būtent duonkepiai pakaitalų kviečiams ima ieškoti pirmiausia, rašo „Bloomberg“.

EK duomenimis, iki 2016-ųjų kviečių vartojimas vis pasvyruodamas Europos Sąjungoje nuolat augo, tačiau jau nuo šių metų turėtų pasinerti į ilgalaikį sąstingį ar net trauktis.

Kanados tarptautinio grūdų instituto mokslininkai jau kurį laiką bando iš žirnių miltų kepti duoną, kuri būtų tokio paties skonio kaip ir iš kviečių ar kitų javų. Jų teigimu, net ir naudojant šiuolaikines technologijas, pagaminti tokią duoną sudėtinga.

Nelengva užduotis

Mokslininkai šiuo metu bendradarbiauja su didžiausia Didžiosios Britanijos kepykla „Warburtons“. Bendrovė siekia sukurti žirnių miltų tešlą, iš kurios paruošti kepiniai nesiskirtų nuo tradicinių.

„Didžiausias iššūkis yra skonis“, – „Bloomberg“ cituoja Yulią Borsuk, Kanados mokslininkę. Žirnių miltų skonis vienaip ar kitaip, anot jos, yra kaip žirnių, tad siekiant iškepti tradicinio skonio duoną apsieiti be naujausių maisto pramonės technologijų neįmanoma.

Žirniai turi daugiau baltymų, mažiau angliavandenių ir glitimo, būtent dviejų pastarųjų pirkėjai pirmiausia ir siekia išvengti.

Prieš šešerius metus produktų, iš kurių pašalintas glitimas, pasaulinė rinkos vertė siekė apie 1,7 mlrd. USD, o šiandien – jau apie 3,5 mlrd. USD.

Pasaulinė duonos rinka šiuo metu verta apie 400 mlrd. USD, tačiau iš esmės yra neauganti, stagnuojanti. Verslas tikisi, kad pritraukti naujų pirkėjų pavyks išlaikant tradicinį veiklos modelį, nereiks verstis per galvą drastiškai investuojant į su pagrindine veikla mažai susijusias sritis.

Žirnių pritaikymas duonai kepti – tik vienas pavyzdžių, kaip reikšmingų pokyčių siekiama nekeičiant veiklos modelio. Panašiai pastaraisiais metais elgiasi ir vandens gamintojai, vandenį papildantys įvairiais natūraliais skoniais ir bandantys įtikti daugiau klientų.

„Žmonės galvoja apie savo dietą, o baltymai visuomet yra didelė dietų dalis. Galite paklausti bet kurios didelės maisto pramonės įmonės atstovų ir jie atsakys, kad baltymai yra jų radaruose“, – tikina Adamas Dyckas, „Warburtons“ atstovas.

Žirnius atsargiai savo gaminiuose iš tiesų išbando daugelis didžiųjų bendrovių. Štai „General Mills“ žirnių miltų jau deda į kai kuriuos gaminamus traškučius. Žirniai, kaip teigiama, domina ir maisto pramonės milžines „Mondelez International“ bei „Tyson Foods“.

Dar neapsimoka

Kanada šiems bandymams pasirinkta neatsitiktinai. Šalis yra didžiausia pasaulyje žirnių ir lęšių eksportuotoja, tačiau perdirbdama žaliavą pati galėtų kurti kur kas didesnę pridėtinę vertę.

Ateinantį sezoną šalyje turėtų būti nuimtas 3,5 mln. t lęšių ir 4,3 mln. t žirnių derlius.

Vis dėlto kviečius kepant duoną pakeisti ankštinėmis kultūromis vis dar sudėtinga ir dėl to, kad jie kainuoja gerokai brangiau.

Už toną kviečių pramonei tenka pakloti apie 160 Eur, o už tokį patį kiekį žirnių – iki 250 Eur.

Kita vertus, „Warburtons“ įsitikinusi, kad pirkėjai už jos produkciją jau dabar yra pasiruošę mokėti kur kas daugiau. Jau dabar jie noriai perka brangesnius kepinius be glitimo.

„Tai labai didelė galimybė sugrąžinti žmones į kepinių rinką“, – įsitikinęs kompanijos atstovas.

Ieško naujovių

Būdų padidinti duonos produktų vartojimą ieško ir Lietuvos duonos kepėjai.

Gražvydas Jukna, „Vilniaus duonos“ vadovas, VŽ yra sakęs, kad tamsi ruginė duona Lietuvoje yra viena populiariausių, o štai šviesios iš rugių pagamintos duonos pardavimai, anot pašnekovo, kasmet traukiasi. Itin aiškiai, anot jo, tai buvo matyti pernai.

Įmonė pernai dirbo pelningai, padidino savo užimamą rinkos dalį. Tai padaryti jai leido gaminiai su nemaltais grūdais, speltų miltų naudojimas ir pan.

Panašias tendencijas pastebi ir konkurentai. Štai Mindaugas Snarskis, „Fazer Bakery Baltic“ generalinis direktorius, sako, kad Lietuvoje duonos rinkos apimtis per pastaruosius penkerius metus sumažėjo maždaug 4%, tačiau įmonei augti leidžia inovacijos, nauji produktai.

Tradicinius duonos produktus, tokius kaip batonas, baltos ir ruginės duonos kepalai, anot jo, keičia duonos gaminiai su pridėtine verte, sveikesniais priedais.

„Pastebime tendenciją, kad sveikatingumo kultas duoda rezultatų, nes vartotojai, ypač didžiuosiuose miestuose, ėmė orientuotis į sveikesnius duonos produktus: ieškoma kokybiškų produktų su išskirtine sudėtimi ir didesne pridėtine verte organizmui – tai gaminiai iš viso grūdo miltų, su skaidulinėmis medžiagomis, kepiniai be hidrintų riebalų ar duona be mielių. Tradicijas duonos sektoriuje keičia inovacijos, šiuos poreikius atspindi ir mūsų produkcijos pardavimai – pastebimai padidėjo viso grūdo ruginės duonos paklausa“, – priduria Andrius Kurganovas, „Biržų duonos“ komercijos direktorius.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Dėl šalį ištikusios sausros žemės ūkio ministras kreipėsi į EK

Giedrius Surplys, žemės ūkio ministras, kreipėsi į Philą Hoganą, Europos Komisijos komisarą, atsakingą už...

Agroverslas
14:30
Vokietijai – nemalonumai dėl mėšlo

Europos Teisingumo teismas nusprendė, kad Vokietija pažeidė Europos Sąjungos (ES) teisę, leisdama mėšlo...

Agroverslas
07:33
„Pieno žvaigždės“ derasi dėl gamybos Rusijoje Premium 1

Lietuvos pieno perdirbimo įmonė „Pieno žvaigždės“ ieško sutartinės gamybos galimybių Rusijoje. Rusijos spauda...

Agroverslas
06:00
„Scandagra Group“ – 30 mln. Eur paskola ekologinės žemdirbystės plėtrai 1

Trijose Baltijos šalyse veikianti skandinaviško kapitalo žemės ūkio prekybos bendrovė „Scandagra Group“...

Agroverslas
2018.06.21
Teismas padėjo tašką „East Capital“ pretenzijoms „Rokiškio sūriui“ 1

Apeliacinis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo sprendimą dėl Švedijos investicijų bendrovės „East...

Verslo aplinka
2018.06.20
Žemės ūkio ministerijoje – naujas viceministras

Žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio komandą papildė dar vienas viceministras – Darius Liutikas.

Vadyba
2018.06.20
Šveicarijos „Hochdorf Group“ pardavė pieno miltelių gamyklą Lietuvoje 3

Nuo 2010 metų Lietuvoje veikusi viena didžiausių Šveicarijos maisto gamybos įmonių „Hochdorf Group“ traukiasi...

Agroverslas
2018.06.20
„Vilniaus duona“ auga, bet apie plėtrą svarsto atsargiai Premium 1

Trupančioje duonos rinkoje „Vilniaus duonai“ augti padeda nauji produktai, inovacijos ir tendencijų...

Agroverslas
2018.06.20
„Mars Lietuva“ dividendams skyrė 40 mln. Eur 3

Vieno didžiausių pasaulyje maisto koncernų „Mars“ valdoma Gargždų maisto gyvūnams gamybos bendrovė „Mars...

Agroverslas
2018.06.18
Kėdainių ūkyje dėl maro teks nugaišinti 850 kiaulių 1

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šį savaitgalį afrikinio kiaulių maro (AKM)...

Agroverslas
2018.06.18
Dėl sausros 17 rajonų apribotas lankymasis miške

Valstybinių miškų urėdija informuoja, kad dėl daugelyje rajonų vyraujančio miškų gaisringumo 17 rajonų...

Agroverslas
2018.06.18
Europoje registruojami nauji paukščių gripo protrūkiai

Be Europoje plintančio afrikinio kiaulių maro, ūkinių gyvūnų laikytojus neramina ir nustatomi nauji paukščių...

Agroverslas
2018.06.18
„Marijampolės pieno konservų“ grynasis pelnas pernai sumažėjo beveik perpus

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo bendrovių „Marijampolės pieno konservai“ pernai gavo 95,978 mln.

Agroverslas
2018.06.18
Ar lyja, ar saulė šviečia – ūkininkams vis blogai 32

Sausros užpulti ūkininkai skaičiuoja sumažėsiantį derlių ir būsimus nuostolius, tačiau draudimo išmokų negaus...

Agroverslas
2018.06.18
Į kaimą vilioja pasitelkę ir kaimynus 2

Tiek ūkininkai, tiek kaimo turizmo sodybų savininkai jau suprato, kad, dirbdami kartu, turės daugiau klientų...

Agroverslas
2018.06.17
Vaikų darbas žemės ūkio sektoriuje vėl tampa problema

Iki šiol nuosekliai mažėjęs, pastaraisiais metais vaikų darbas agrokultūros sektoriuje vėl pradėjo augti. Tai...

Agroverslas
2018.06.16
„Vikondos“ pajamos smuko 2,1 karto 1

Verslininkės Jolantos Blažytės valdomas koncernas „Vikonda“ praėjusiais metais uždirbo 2,736 mln. Eur...

Pramonė
2018.06.15
EK atstovas: vien didesnės tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkų neišgelbės Premium 6

Tiesioginės išmokos nėra viskas, įsitikinęs Tassas Haniotis, Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros...

Agroverslas
2018.06.15
Žemės ūkio ministerija: reformos baugina mažiau nei persikėlimas į Kauną Premium 1

Bręsta pokyčiai žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM): ruošiamasi keisti ministerijos struktūrą, pertvarkyti jai...

Agroverslas
2018.06.15
Mažiau gavusiems girininkams ir eiguliams penktadaliu pakėlė algas

Valstybinių miškų urėdija (VMU) nuo birželio maždaug penktadaliu didina darbo užmokestį beveik pusei...

Agroverslas
2018.06.14

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau