Kai verslas atranda mokslą, kuris kuria verslui

Publikuota: 2017-08-23
Dr. Linas Mažutis, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkas, kartu su tyrėjų komanda – (iš kairės) Juozu Nainiu, Valdemaru Milkumi, Daliumi Kučiausku, Laurynu Karpumi, Karoliu Simučiu, Philippe Nauny ir Greta Stonyte – pasiekė puikių rezultatų: mokslininkų atradimais naudojasi tarptautinės biomedicinos kompanijos.
Dr. Linas Mažutis, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkas, kartu su tyrėjų komanda – (iš kairės) Juozu Nainiu, Valdemaru Milkumi, Daliumi Kučiausku, Laurynu Karpumi, Karoliu Simučiu, Philippe Nauny ir Greta Stonyte – pasiekė puikių rezultatų: mokslininkų atradimais naudojasi tarptautinės biomedicinos kompanijos.

Ką turi sukurti mokslininkai, kad jų tyrimų rezultatai sudomintų verslą? Kaip mokslininkų atradimai pasiekia įmones, t. y. kaip jie komercializuojami? Ieškodami atsakymų išsiaiškinome, kad Lietuvos mokslininkai savo darbais atsakė į šiuos klausimus – jų tyrimų rezultatai domina net tik kolegas užsienyje, bet ir verslą, kuris tampa Lietuvos mokslininkų užsakovu.

Kalbėdami su mokslininkais dažniausiai išgirsime, kad verslas beveik nefinansuoja fundamentinių tyrimų, nes daugelio jie suprantami kaip „mokslas mokslui“, t. y. verslas iš to neturės naudos. Tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tokie tyrimai – tik nedidelė dalis, ir jie kažkada gali peraugti fundamentinį lygį – tada mokslą galima komercializuoti.

Kad tai ilgas ir nelengvas kelias, pripažįsta dr. Linas Mažutis, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkas. Jis prieš penketą metų iškeitė ilgametį kontraktą Harvardo universitete (JAV), kuriame baigė podoktorantūros stažuotę, ir grįžo į Lietuvą. Čia kartu su Lietuvos tyrėjų komanda pasiekė puikių rezultatų: mokslininkų atradimais naudojasi tarptautinės biomedicinos kompanijos.

nuotrauka::1 left

Užsienio įmonė surado lietuvių tyrėjus: sutaupo milijonus

„2012 m. pradėjome vykdyti mokslinius projektus, kuriuos finansavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) bei Lietuvos mokslo taryba. Projektų rezultatus publikavome prestižiniuose mokslo žurnaluose. Šių rezultatų pagrindu po kelerių metų gavome tiesioginį finansavimą iš Europos Komisijos, o straipsnį apie rezultatus ir vėl paskelbėme prestižinėje mokslinėje spaudoje. Vienas tyrimas buvo susijęs su priešvėžinius antikūnus gaminančių ląstelių paieška, antras – su vaistinių dalelių gamyba, trečias – su ląstelių genetinės medžiagos (DNR, RNR) sekoskaita, t. y. molekulių sekų nustatymu“, – apie bendradarbiavimo priešistorę pasakoja dr. L.Mažutis.

Viena tarptautinė biotechnologijos įmonė, prestižiniuose žurnaluose perskaičiusi paskelbtus tyrimų rezultatus, kreipėsi į dr. L. Mažutį ir Lietuvos tyrėjų komandą. Tuo metu užsienio įmonė vykdė antikūnų, skirtų sunkioms ligoms, virusams įveikti, paiešką klasikiniais metodais naudodama laboratorines mikroplokšteles ir brangius imunologinius reagentus. Kompanijos atstovai suprato, kad, panaudoję progresyvią Lietuvos mokslininkų sukurtą mikroskysčių technologiją, gali žymiai padidinti procesų našumą ir atlikti tūkstančius reakcijų per dieną, sunaudodami žymiai mažiau reagentų.

„Užsienio įmonė įžvelgė naudą ir panoro padidinti antikūnų atrinkimo technologijų našumą, sumažinti jų savikainą“, – pasakoja dr. L. Mažutis.

Panašus principas galioja biomedicinos tyrimo įstaigose. Norint atlikti vaisto tyrimą ir gauti rezultatą, t. y. atsakymą apie jo poveikį, tyrimui reikia paimti konkretų vaisto kiekį. Jei paimamas didelis kiekis vaistinės medžiagos, reiks ir daugiau lėšų jam pagaminti. Jei tą patį vaisto poveikio atsakymą galima gauti su tūkstančius kartų mažesniu vaistų kiekiu, reikės ir tūkstančius kartų mažiau sąnaudų. Todėl, kai įmonė pasinaudoja Lietuvos mokslininkų sukurta mikroskopinių lašelių technologija, ji gali atlikti tuos pačius tyrimus su tūkstančiais kartų mažesniais medžiagų kiekiais ir sutaupyti milijonus.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas

„Paprasčiausias būdas, atskleidžiantis mokslo ir verslo bendradarbiavimą, yra rodiklis, kiek užsakymų atlikti tyrimus verslas pateikė mokslo įstaigoms. Lietuvoje verslo įmonių investicija į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) 2015 m. buvo tik 0,29% nuo BVP, nes Lietuvoje mažai įmonių, kurioms reikia mokslininkų paslaugų. Tačiau 2013 m. EUROSTAT duomenimis, pagal verslo MTEP skiriamų lėšų dalį, išleidžiamą per viešąjį sektorių, Lietuva dalinasi 1–2 vieta su Vokietija. Įmonių, kurios suinteresuotos moksline veikla, nėra daug, tačiau jos glaudžiai bendradarbiauja su moksliniais centrais ir tyrimams išleidžia nemažai lėšų. Žinoma, jei paimtume absoliučius skaičius, kiek verslas užsako tyrimų palyginti su ES šalimis, atrodome kukliai“, – aiškina Albertas Žalys, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius.

Anot p. Žalio, Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos turi skatinti mokslui imlaus verslo gimimą. ŠMM jau parengė Inovacijų ir technologijų centrų finansavimo schemą. Centruose dirbantys specialistai padėtų vertinti mokslinių idėjų komercinimo potencialą, pasirinkti intelektinės nuosavybės valdymo būdą, teiktų rizikos identifikavimo, marketingo paslaugas, konsultuotų dėl finansavimo šaltinių, taip pat ir rizikos kapitalo pritaikomumą idėjos komercinimui.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti, kai MTEP rezultatų komercinimo iniciatyva ateina iš mokslo ir studijų institucijos pusės, iki 2020 m. planuojama skirti daugiau kaip 47 mln. Eur ES struktūrinių fondų investicijų.

Lietuva šoktelėjo inovacijų švieslentėje

Europos Komisijos skelbiamoje 2017 m. Europos inovacijų švieslentėje (angl. European Innovation Scoreboard 2017) Lietuva iš 24 vietos 2016 m. pakilo į 16 vietą tarp 28 ES šalių – aplenkė Lenkiją, Latviją, Ispaniją, Maltą, Italiją, Slovakiją, Graikiją, Vengriją ir Kiprą. Lietuvos inovacinės veiklos augimas 2016 m., palyginti su 2010 m., buvo sparčiausias ir sudarė 21%.

nuotrauka::2

„Tam įtakos turėjo ne tik pasikeitusi metodika, kuri dabar, vertinant iš Lietuvos pozicijų, realiau atspindi tikrąją padėtį, bet ir tai, kad per vertinamąjį laikotarpį Lietuva išlieka prie Europos lyderių pagal asmenų su aukštuoju išsilavinimu dalį. Šiuo aspektu belieka gerinti studijų kokybę, į ką nukreipti ŠMM pastarųjų mėnesių veiksmai: nustatytas minimalaus pasirengimo stojantiesiems į aukštąsias mokyklas reikalavimas, minimalus studentų, priimamų į studijų programą, skaičius, tam tikro mokslo veiklos lygio turėjimas aukštosioms mokykloms norint vykdyti atitinkamos studijų krypties studijų programas,“ – teigia p. Žalys.

Pasak jo, Lietuvos kilimą inovacijų švieslentėje taip pat lėmė gausėjantis mokslinių publikacijų žymiuose moksliniuose žurnaluose, parengtų kartu su užsienio bendraautoriais, skaičius, MTEP finansavimo augimas – ypač investicijos į šiuolaikinę MTEP infrastruktūrą, kuri sudaro palankias sąlygas Lietuvos tyrėjams bei sukuria tarptautinio lygio infrastruktūrinę aplinką tyrėjams iš užsienio pritraukti.

Tyrime teigiama, kad 2010 m. ir 2016 m. Lietuvoje sparčiausiai augo verslo išlaidos netechnologinėms (be MTEP) inovacijoms (157%), rizikos kapitalo investicijos (1031%, kurios 2010 m. sudarė 7,5% ES vidurkio, o 2016 m. – jau 84,8%), tarptautinių bendrų mokslinių publikacijų skaičius (145%) ir aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičius (31,6%).

nuotrauka::5 nocrop

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau