Švedija dvejoja dėl prisijungimo prie Bankų sąjungos

Publikuota: 2017-07-14
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.

Švedija, kurios bankai dominuoja Lietuvos bankų sektoriuje, pradėjo dvejoti dėl prisijungimo prie Bankų sąjungos.

Šalyje abejonių dėl narystės šioje organizacijoje pasirodė po to, kai Italija kai kuriuos savo šalies bankus nusprendė gelbėti mokesčių mokėtojų pinigais.

Peras Bolundas, Švedijos finansų rinkų ministras, teigia, kad jo šalis nesijungs prie Bankų sąjungos, jei dalyvavimas joje reiškia atsakomybę už kitų padarytas klaidas netinkamai sprendžiant problemas dėl neveiksnių paskolų bankuose.

„Yra baimių Švedijoje, kad jei mes prisijungsime, reikės prisiimti atsakomybę už bankus ir finansų institucijas kitose šalyse, kuriose atsakingi asmenys neprisiėmė tokios atsakomybės, kurią prisiimame čia, Švedijoje. O reikšmingos rizikos dėl neveiksniomis paskolomis Vidurio ir Rytų Europoje yra“, – naujienų agentūra „Blomberg“ cituoja p. Bolundą.

Tiesa, jis pažymi, kad svarstymai dėl stojimo į Bankų sąjungą nesusiję su diskusijomis dėl galimybės stoti į euro zoną.

Švedijos bankas „Nordea“ yra skelbęs, kad svarstoma centrinę būstinę iškelti iš Stokholmo į, pavyzdžiui, Kopenhagą, kur esą yra bankams patrauklesnis reguliavimas, nei Bankų sąjungos šalyse.

Šiuo metu iš Šiaurės šalių vienintelė Suomija priklauso Bankų sąjungai.

Danija, kaip ir Švedija, tik svarsto dėl stojimo į šią sąjungą.

Bankų sąjunga yra ES lygmens bankų priežiūros ir pertvarkymo sistema, veikianti pagal visoje ES galiojančias taisykles.

Ja siekiama užtikrinti, kad bankų sektorius euro zonoje ir visoje ES būtų saugus ir patikimas, o negyvybingi bankai būtų pertvarkomi nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų ir darant kuo mažesnį poveikį realiajai ekonomikai.

Bankų sąjungos narės yra visos euro zonos šalys ir tos ES valstybės narės, kurios nusprendė dalyvauti.

Visos šalys, kurios ateityje įsives eurą, automatiškai taps bankų sąjungos narėmis. O euro zonai nepriklausančios šalys gali prisijungti savo noru.

Bankų sąjunga šiuo metu paremta ant dviejų ramsčių: Bendro priežiūros mechanizmo ir Bendro pertvarkymo mechanizmo. Ateityje planuojama turėti ir trečią elementą – bendrą indėlių draudimo sistemą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau