Kaip Lietuvai tapti Danija, o ne Graikija?

Publikuota: 2017-05-18
Rokas Grajauskas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Rokas Grajauskas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Danske Bank A/S Lietuvos filialo analitikas Baltijos šalims

Pirkti, parduoti ir pervežti – tokiu modeliu paremta Lietuvos ekonomika iki šiol sparčiais žingsniais judėjo į priekį. Vis dėlto, kaip rodo kitų Europos šalių patirtis, tokiais pat sparčiais žingsniais artėjame ir prie ribos, kuomet vystyti žemą pridėtinę vertę kuriančių ūkio šakų tiesiog nebeapsimokės. Šiandien Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai panaši į graikišką ir primena situaciją Danijoje prieš maždaug 30 metų. Kas turi įvykti, kad pasuktume ne graikų, o klestinčių Skandinavijos valstybių, tokių kaip Danija, pėdomis?

Esame vežėjų ir gamybininkų šalis

Lietuvos ekonomika demonstruoja ryškų atsigavimą. Įsivyravusios augimo nuotaikos šiemet apims beveik visus šalies ūkio sektorius – prognozuojame, kad maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektorius augs 8 proc., gamyba, prekyba – 4 proc., transportas – 5 proc. Augimas apims net ir tuos sektorius, kurie pernai demonstravo neigiamą rezultatą, – žemės ūkį ir statybą.

Tiesa, pastebimą naudą visos šalies ekonomikai neša ne visų sektorių augimas. Pavyzdžiui, jau minėtas žemės ūkis sudaro vos 4 proc. šalies ekonomikos, tačiau jame dirba apie 9 proc. visų dirbančiųjų. Vadinasi, čia sukuriama pridėtinė vertė – labai menka. Gamyboje šiandien taip pat dominuoja žemesnės pridėtinės vertės sektoriai – maisto, baldų gamyba, medžio, metalo apdirbimas.

Lietuvoje kartojasi kitų šalių istorija

Kylant atlyginimams kiekviena šalis pasiekia tam tikrą ribą, kuomet jai nebeapsimoka vystyti žemą pridėtinę vertę kuriančių, darbo jėgai imlių ūkio sektorių. Prie šios ribos sparčiai artėjanti Lietuva gali mokytis iš kitų Europos valstybių – didelė dalis jų šį iššūkį sprendė mažiausiai prieš kelias dešimtis metų. Tiesa, būtina atidžiai pasirinkti sektiną pavyzdį – aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius ekonomikos ramsčiais pavertusios šalys gali pasigirti sėkmės istorijomis, o to nepadariusios – tik kapanotis iš nieko gera nežadančių vidutinių pajamų spąstų. Atitinkami pavyzdžiai – šiauriečiai danai ir pietiečiai graikai.

Nagrinėjant Lietuvos pramonės struktūrą, nesunku pastebėti, kad ji primena tą, kuria šiuo metu greičiausiai nesidžiaugia Graikija, ir tą, kurią dar prieš 30 metų galėjome matyti Danijoje. Didžiąją Lietuvos pramonės dalį – daugiau kaip penktadalį – sudaro maisto produktų ir gėrimų gamyba. Tuo tarpu aukštųjų technologijų dalis, nepaisant spartaus augimo pastaraisiais metais, vis dar yra labai menka. Galima palyginti: bendra Lietuvos gamybininkų apyvarta siekia 17 mlrd. eurų, iš jų – vos 0,5 mlrd. atitenka aukštosioms technologijoms. Ši dalis, sudaranti vos keletą procentų visos gamybos, yra mažiausia visoje Europos Sąjungoje. O tai ir yra didysis iššūkis – ar sugebėsime pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, ar ne?

Aukštesnė pridėtinė vertė – didesnės algos

Kodėl turėtume orientuotis į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias ūkio šakas? Atsakymas paprastas: net ir šiandien tuose sektoriuose veikiančios Lietuvos įmonėse vidutinis atlyginimas šalies vidurkį viršija bent du kartus. Taigi, tai – geras kelrodis, jeigu norime uždirbti daugiau ir gyventi geriau. Daugiau uždirbantys šių įmonių darbuotojai daugiau išleidžia kitoms prekėms ir paslaugoms. Tai leidžia didinti atlyginimus ir kituose sektoriuose – įsisukęs vadinamasis multiplikatoriaus efektas neša naudą visai šalies ekonomikai.

Aukštosios technologijos – tai ne tik gamyba. Kitas pastaruoju metu itin sparčiai pasaulyje augantis pažangus sektorius – informacinių technologijų paslaugos. Informacinės technologijos vis labiau skverbiasi į kitus sektorius – prekybą, finansus, kitas paslaugas. Ketvirtoji pramonės revoliucija žada reikšmingai padidinti ir gamybos skaitmenizavimą. Turtingose šalyse informacinės technologijos jau paaiškina iki pusės viso ekonomikos augimo. Informacinės technologijos jau tapo pagrindiniu ekonomikos garvežiu ir kaimyninėje Estijoje. Estai į šią sritį investuoja jau seniai, o vaisius aiškiau pradėjo raškyti tik prieš keletą metų.

Kaip Lietuvai rasti ir užkurti savo arkliuką?

Lietuva kol kas labiausiai remiasi žemesnės pridėtinės vertės gamyba, prekybos ir transporto sektoriais, tačiau dabartinis modelis ilgai veikti negalės. Būdami maži, privalome koncentruoti išteklius, aiškiai įsivardinti, kas bus mūsų ekonomikos variklis ateityje, ir nuosekliai dirbti ta kryptimi. Svarbiausiu tokios transformacijos elementu turi būti kokybiška švietimo sistema. Jeigu norime pasaulinio lygio pasiekimų, tai ir mūsų švietimo sistema turi būti pasaulinio lygio, bent jau vienoje ar keliose srityse į kurias norime koncentruotis. Nors šiandien aukštosios šalies mokyklos absolventams įskiepija neblogas teorines žinias, jos vis dar per mažai dėmesio skiria tarpdiscipliniškumui ir „kietųjų“ žinių komercializavimui.

Tiesa, ne mažiau už konkrečios srities paieškas ir švietimo sektoriaus reformas svarbi drąsa. Jos turi turėti ir valstybė, ir verslas – nebijoti prisiimti rizikos ir būti išprotėjusiais dėl savo idėjų bei jų įgyvendinimo. Proveržio dar nepadarė nė vienas, visuomet būdamas racionalus ir žaidžiantis saugiai.

Komentaro autorius – Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kriptovaliutos – revoliucinė lėšų pritraukimo idėja verslui 2

Vyrauja nuomonė, kad mažai įmonei yra ypač sunku gauti finansavimą plėtrai, o ypač tokiose neišvystytose...

Rinkos
2017.11.20
Ką reikia padaryti, kad paslaugų centrai neišsikeltų iš Lietuvos 11

Lietuvoje veikiantys paslaugų centrai turi būtiną išgyvenimo sąlygą – jie turi imtis iniciatyvos ir patys...

Technologijos
2017.11.20
Netoleruojami ne tik vaistai, bet ir chaosas 45

Pastarosiomis dienomis kone didžiausios aistros verda vaistinėse – daug jų klientų išeina nieko nepešę:...

Kita galimybė verslui pritraukti kapitalo

Lietuvoje įmonės savo veiklą daugiausia finansuoja bankinėmis paskolomis, kurias reikia grąžinti bei visu...

Rinkos
2017.11.19
Kriptovaliutos: riboti negalima reguliuoti?

Pasaulio žiniasklaidoje mirgant bitkoinų ženkliukams, visiems garsiai įkvepiant, kai sumušami kriptovaliutų...

Rinkos
2017.11.19
Konferencijų turizmas Lietuvoje: proveržis (ne)įmanomas? 3

Vilnius išgyvena dar neregėtą viešbučių statybos bumą – jei pradėtų darbų neįšaldys galimas kaistančios...

Biurokratų įrankis – akių dūmimas 6

Aplinkos ministerija (AM), pasišovusi vykdyti Vyriausybės nurodymą didinti valstybės įmonių veiklos...

Statyba ir NT
2017.11.17
Akloji degustacija: Seimas 4 kartus labiau myli alų nei vyną 2

Jei esate pilnamečiai ir nesibodite elementarios matematikos, siūlau kartu, mokslinio eksperimento būdu...

Būsto rinkos aktyvumas pasiekė zenitą 7

Pastaruoju metu būsto rinkos tendencijos ir ateities perspektyvos – viena karščiausių temų, apie kurią jau...

Statyba ir NT
2017.11.16
Bėgdami ratu proveržio nesulauksime 5

Vyriausybės euforija dėl BVP augimo neblėsta, tačiau realiai matyti, kad Lietuva auga per lėtai ir praktiškai...

Verslo aplinka
2017.11.16
Atsargiai – strateginių įmonių sąrašas 7

Seime kelią skinasi Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymo nauja redakcija. Čia...

Vadyba
2017.11.15
Geri inžinieriai kaipmat išgraibstomi 6

Patyrę ir kūrybingi inžinieriai priviliojo į Lietuvą pasaulyje žinomą Vokietijos koncerną „Al-Ko“,...

Pramonė
2017.11.15
Procesų robotizavimas: kada įgausime pagreitį? 1

Išgirdus apie procesų robotizavimą įmonėms dažnai kyla klausimas, kodėl procesų neautomatizavus...

Technologijos
2017.11.14
Sveikas protas mūšyje neprasiveržia 9

Kuršių nerija, tapusi dviejų valstybės institucijų nesantaikos obuoliu, gali keliomis dešimtimis milijonų...

Statyba ir NT
2017.11.14
Marsą kolonizuoti mums padės „iPhone“ 3

Taip, mus apgavo. Pamenate? Kai augome, visos tos knygos ir filmai žadėjo, kad ateityje bus kitaip. Kad bus...

Verslo klasė
2017.11.13
Airija – tiltas į pasaulines investicijas ir augimą 3

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje įvyko nepaprasta ekonominė pertvarka, sukuriant konkurencingą verslo...

Finansai
2017.11.13
Amžino ramaus užutėkio nėra 1

Prognozuojami ekonominiai rodikliai, regis, turėtų žadinti tik optimistines viltis – euro zonos augimas yra...

Vadyba
2017.11.13
Ką gali „senoji gvardija“ 2

Smulkiojo verslo vienas iš pranašumų, suveikiantis ieškant darbuotojų, – jauki darbo atmosfera, šilti...

Vadyba
2017.11.12
Naudotų sunkvežimių realizacijos iššūkiai skatina permąstyti veiklos modelį 1

Antrines rinkas, kuriose Lietuvos vežėjai buvo įpratę parduoti naudotus sunkvežimius, ekologija nustojo...

Transportas
2017.11.12
Regionai randa receptų susigrąžinti gyvastį

Jau kelis dešimtmečius valdžios institucijos ieško receptų, kaip stiprinti regionus. Panašu, kad paieškos...

Verslo aplinka
2017.11.12

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau