Kaip Lietuvai tapti Danija, o ne Graikija?

Publikuota: 2017-05-18
Rokas Grajauskas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Rokas Grajauskas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Danske Bank A/S Lietuvos filialo analitikas Baltijos šalims

Pirkti, parduoti ir pervežti – tokiu modeliu paremta Lietuvos ekonomika iki šiol sparčiais žingsniais judėjo į priekį. Vis dėlto, kaip rodo kitų Europos šalių patirtis, tokiais pat sparčiais žingsniais artėjame ir prie ribos, kuomet vystyti žemą pridėtinę vertę kuriančių ūkio šakų tiesiog nebeapsimokės. Šiandien Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai panaši į graikišką ir primena situaciją Danijoje prieš maždaug 30 metų. Kas turi įvykti, kad pasuktume ne graikų, o klestinčių Skandinavijos valstybių, tokių kaip Danija, pėdomis?

Esame vežėjų ir gamybininkų šalis

Lietuvos ekonomika demonstruoja ryškų atsigavimą. Įsivyravusios augimo nuotaikos šiemet apims beveik visus šalies ūkio sektorius – prognozuojame, kad maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektorius augs 8 proc., gamyba, prekyba – 4 proc., transportas – 5 proc. Augimas apims net ir tuos sektorius, kurie pernai demonstravo neigiamą rezultatą, – žemės ūkį ir statybą.

Tiesa, pastebimą naudą visos šalies ekonomikai neša ne visų sektorių augimas. Pavyzdžiui, jau minėtas žemės ūkis sudaro vos 4 proc. šalies ekonomikos, tačiau jame dirba apie 9 proc. visų dirbančiųjų. Vadinasi, čia sukuriama pridėtinė vertė – labai menka. Gamyboje šiandien taip pat dominuoja žemesnės pridėtinės vertės sektoriai – maisto, baldų gamyba, medžio, metalo apdirbimas.

Lietuvoje kartojasi kitų šalių istorija

Kylant atlyginimams kiekviena šalis pasiekia tam tikrą ribą, kuomet jai nebeapsimoka vystyti žemą pridėtinę vertę kuriančių, darbo jėgai imlių ūkio sektorių. Prie šios ribos sparčiai artėjanti Lietuva gali mokytis iš kitų Europos valstybių – didelė dalis jų šį iššūkį sprendė mažiausiai prieš kelias dešimtis metų. Tiesa, būtina atidžiai pasirinkti sektiną pavyzdį – aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius ekonomikos ramsčiais pavertusios šalys gali pasigirti sėkmės istorijomis, o to nepadariusios – tik kapanotis iš nieko gera nežadančių vidutinių pajamų spąstų. Atitinkami pavyzdžiai – šiauriečiai danai ir pietiečiai graikai.

Nagrinėjant Lietuvos pramonės struktūrą, nesunku pastebėti, kad ji primena tą, kuria šiuo metu greičiausiai nesidžiaugia Graikija, ir tą, kurią dar prieš 30 metų galėjome matyti Danijoje. Didžiąją Lietuvos pramonės dalį – daugiau kaip penktadalį – sudaro maisto produktų ir gėrimų gamyba. Tuo tarpu aukštųjų technologijų dalis, nepaisant spartaus augimo pastaraisiais metais, vis dar yra labai menka. Galima palyginti: bendra Lietuvos gamybininkų apyvarta siekia 17 mlrd. eurų, iš jų – vos 0,5 mlrd. atitenka aukštosioms technologijoms. Ši dalis, sudaranti vos keletą procentų visos gamybos, yra mažiausia visoje Europos Sąjungoje. O tai ir yra didysis iššūkis – ar sugebėsime pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, ar ne?

Aukštesnė pridėtinė vertė – didesnės algos

Kodėl turėtume orientuotis į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias ūkio šakas? Atsakymas paprastas: net ir šiandien tuose sektoriuose veikiančios Lietuvos įmonėse vidutinis atlyginimas šalies vidurkį viršija bent du kartus. Taigi, tai – geras kelrodis, jeigu norime uždirbti daugiau ir gyventi geriau. Daugiau uždirbantys šių įmonių darbuotojai daugiau išleidžia kitoms prekėms ir paslaugoms. Tai leidžia didinti atlyginimus ir kituose sektoriuose – įsisukęs vadinamasis multiplikatoriaus efektas neša naudą visai šalies ekonomikai.

Aukštosios technologijos – tai ne tik gamyba. Kitas pastaruoju metu itin sparčiai pasaulyje augantis pažangus sektorius – informacinių technologijų paslaugos. Informacinės technologijos vis labiau skverbiasi į kitus sektorius – prekybą, finansus, kitas paslaugas. Ketvirtoji pramonės revoliucija žada reikšmingai padidinti ir gamybos skaitmenizavimą. Turtingose šalyse informacinės technologijos jau paaiškina iki pusės viso ekonomikos augimo. Informacinės technologijos jau tapo pagrindiniu ekonomikos garvežiu ir kaimyninėje Estijoje. Estai į šią sritį investuoja jau seniai, o vaisius aiškiau pradėjo raškyti tik prieš keletą metų.

Kaip Lietuvai rasti ir užkurti savo arkliuką?

Lietuva kol kas labiausiai remiasi žemesnės pridėtinės vertės gamyba, prekybos ir transporto sektoriais, tačiau dabartinis modelis ilgai veikti negalės. Būdami maži, privalome koncentruoti išteklius, aiškiai įsivardinti, kas bus mūsų ekonomikos variklis ateityje, ir nuosekliai dirbti ta kryptimi. Svarbiausiu tokios transformacijos elementu turi būti kokybiška švietimo sistema. Jeigu norime pasaulinio lygio pasiekimų, tai ir mūsų švietimo sistema turi būti pasaulinio lygio, bent jau vienoje ar keliose srityse į kurias norime koncentruotis. Nors šiandien aukštosios šalies mokyklos absolventams įskiepija neblogas teorines žinias, jos vis dar per mažai dėmesio skiria tarpdiscipliniškumui ir „kietųjų“ žinių komercializavimui.

Tiesa, ne mažiau už konkrečios srities paieškas ir švietimo sektoriaus reformas svarbi drąsa. Jos turi turėti ir valstybė, ir verslas – nebijoti prisiimti rizikos ir būti išprotėjusiais dėl savo idėjų bei jų įgyvendinimo. Proveržio dar nepadarė nė vienas, visuomet būdamas racionalus ir žaidžiantis saugiai.

Komentaro autorius – Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ar technologijų kompanijų įsigijimas pasklis ir Baltijos šalyse?

Įmonių įsigijimo ir susijungimo sandoriai (Mergers and Acquisitions – M&A) praėjusiais metais ir šių metų...

2018.07.14
Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis? 4

Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio...

Verslo aplinka
2018.07.13
Gal jau turime paralelinį Seimą, dirbantį praeičiai? 33

Kadencijos pusiaują netrukus peržengsiantis Seimas jau pagarsėjo aistra kurti komisijas – „valstiečių“...

Verslo aplinka
2018.07.13
Praėjo metai, atėjo laikas vėl keisti VPĮ 1

Tenka susidurti su perkančiųjų organizacijų sprendimais, kurie remiasi neoficialiais institucijų...

Lietuvos pristatymas: tęsiasi idėjų ir gebėjimų skurdas 9

Jei už šalies įvaizdžio, ją pristatančių vaizdo klipų ar prekės ženklo kūrimą būtų teikiami prizai „Auksinės...

Rinkodara
2018.07.12
Įstatymų pinklių įkaitai 7

Klampiai surašyti teisiniai aktai palieka terpę interpretacijoms, todėl skirtingas dviprasmiškų nuostatų...

Finansai
2018.07.11
Atsigręžti į vyresnius darbuotojus: drąsa ar išmintis? 40

Straipsnį paakino parašyti naujausia Lietuvos darbo biržos statistika bei vienas prisiminimas. Kokiais 2009...

Vadyba
2018.07.10
Akcininkai palikti informacijos užribyje 4

Tobulinant Akcinių bendrovių įstatymą, buvo siekiama suvienodinti akcininkų teises ir sustiprinti smulkiųjų...

Verslo aplinka
2018.07.10
Scenarijai – hipotetiniai, budrumas – realus 1

„Brexit“ referendumo nulemtas Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš Europos Sąjungos kelia vis daugiau...

Verslo aplinka
2018.07.09
Nereikia pasaulinio lygio įmonės, reikia pasaulinio lygio paslaugų 1

Finansinės technologijos ir inovacijos padeda bankams kurti vis daugiau kokybiškų naujų paslaugų, tačiau...

Vadyba
2018.07.07
Vilniaus planas artimiausiam dešimtmečiui – kompaktiškas miestas 20

Pagal dabartines Bendrojo plano ir jo koncepcijos gaires, Vilniaus centras iki 2030 m. turėtų tapti...

Statyba ir NT
2018.07.07
Lietuvos krovos bendrovės išsiskiria ne dydžiu, bet pelningumu 9

Klaipėdos jūrų uoste krova per pastaruosius dešimt metų išaugo daugiau negu 40% – nuo 30 iki 43 mln. t per...

Transportas
2018.07.07
Nei avansas, nei rankpinigiai neapsaugos nuo nemokaus kliento 3

Komerciniuose sandoriuose yra įprasta, kad prievolių vykdymas yra užtikrinamas rankpinigiais, kurie sutarties...

Verslo aplinka
2018.07.06
Kodėl ribojimų įvedimas bus pražūtingas miškams? 4

Kai kuriems Seimo nariams – valstiečiams ir jų pagalbininkams iš konservatorių gretų – panorėjus, pradėtos...

Verslo aplinka
2018.07.05
Europiniai pinigai – it trąšos asociacijų gausai 5

Darbo rinkoje žiojėja trūkstamų darbuotojų „skylės“, nedarbas mūsų šalyje vis dar didžiulis: 2018 m.

Verslo aplinka
2018.07.05
Zefyro testas pensijų fondų dalyviams: išleisti negalima kaupti 21

Išleisti negalima kaupti. Sena kaip žemė dilema, kur padėti kablelį.

Verslo aplinka
2018.07.04
Vienas iš dalykų, kuriais tikiu: pokyčiai – į gera 10

Nuo pat pradžių ne kartą sakiau, kad į pensiją iš čia („Telia Lietuvos“ – VŽ) tikrai neišeisiu. Kai pirmą...

Technologijos
2018.07.04
Reforma ar juodraštis be skaičiavimų? 4

Kad ir kaip vadintume Seimo palaimintus pokyčius - mokesčių reforma ar tik jų pataisomis – taip ir nėra...

Verslo aplinka
2018.07.04
„Sodra“ nebus geresnė anuitetų teikėja už verslą 26

Pensijų kaupimo sistema buvo sukurta siekiant diversifikuoti pensijų mokėjimo šaltinius bei sumažinti...

Rinkos
2018.07.03
Kada mokslas ir verslas sukirs rankomis? 8

Valstybėje esantis mokslo potencialas turėtų geriau padėti šalies ekonomikai – Ūkio ministerija tikisi, kad...

Technologijos
2018.07.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau