Kaip Lietuvai tapti Danija, o ne Graikija?

Publikuota: 2017-05-18
Rokas Grajauskas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Rokas Grajauskas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Danske Bank A/S Lietuvos filialo analitikas Baltijos šalims

Pirkti, parduoti ir pervežti – tokiu modeliu paremta Lietuvos ekonomika iki šiol sparčiais žingsniais judėjo į priekį. Vis dėlto, kaip rodo kitų Europos šalių patirtis, tokiais pat sparčiais žingsniais artėjame ir prie ribos, kuomet vystyti žemą pridėtinę vertę kuriančių ūkio šakų tiesiog nebeapsimokės. Šiandien Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai panaši į graikišką ir primena situaciją Danijoje prieš maždaug 30 metų. Kas turi įvykti, kad pasuktume ne graikų, o klestinčių Skandinavijos valstybių, tokių kaip Danija, pėdomis?

Esame vežėjų ir gamybininkų šalis

Lietuvos ekonomika demonstruoja ryškų atsigavimą. Įsivyravusios augimo nuotaikos šiemet apims beveik visus šalies ūkio sektorius – prognozuojame, kad maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektorius augs 8 proc., gamyba, prekyba – 4 proc., transportas – 5 proc. Augimas apims net ir tuos sektorius, kurie pernai demonstravo neigiamą rezultatą, – žemės ūkį ir statybą.

Tiesa, pastebimą naudą visos šalies ekonomikai neša ne visų sektorių augimas. Pavyzdžiui, jau minėtas žemės ūkis sudaro vos 4 proc. šalies ekonomikos, tačiau jame dirba apie 9 proc. visų dirbančiųjų. Vadinasi, čia sukuriama pridėtinė vertė – labai menka. Gamyboje šiandien taip pat dominuoja žemesnės pridėtinės vertės sektoriai – maisto, baldų gamyba, medžio, metalo apdirbimas.

Lietuvoje kartojasi kitų šalių istorija

Kylant atlyginimams kiekviena šalis pasiekia tam tikrą ribą, kuomet jai nebeapsimoka vystyti žemą pridėtinę vertę kuriančių, darbo jėgai imlių ūkio sektorių. Prie šios ribos sparčiai artėjanti Lietuva gali mokytis iš kitų Europos valstybių – didelė dalis jų šį iššūkį sprendė mažiausiai prieš kelias dešimtis metų. Tiesa, būtina atidžiai pasirinkti sektiną pavyzdį – aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius ekonomikos ramsčiais pavertusios šalys gali pasigirti sėkmės istorijomis, o to nepadariusios – tik kapanotis iš nieko gera nežadančių vidutinių pajamų spąstų. Atitinkami pavyzdžiai – šiauriečiai danai ir pietiečiai graikai.

Nagrinėjant Lietuvos pramonės struktūrą, nesunku pastebėti, kad ji primena tą, kuria šiuo metu greičiausiai nesidžiaugia Graikija, ir tą, kurią dar prieš 30 metų galėjome matyti Danijoje. Didžiąją Lietuvos pramonės dalį – daugiau kaip penktadalį – sudaro maisto produktų ir gėrimų gamyba. Tuo tarpu aukštųjų technologijų dalis, nepaisant spartaus augimo pastaraisiais metais, vis dar yra labai menka. Galima palyginti: bendra Lietuvos gamybininkų apyvarta siekia 17 mlrd. eurų, iš jų – vos 0,5 mlrd. atitenka aukštosioms technologijoms. Ši dalis, sudaranti vos keletą procentų visos gamybos, yra mažiausia visoje Europos Sąjungoje. O tai ir yra didysis iššūkis – ar sugebėsime pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, ar ne?

Aukštesnė pridėtinė vertė – didesnės algos

Kodėl turėtume orientuotis į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias ūkio šakas? Atsakymas paprastas: net ir šiandien tuose sektoriuose veikiančios Lietuvos įmonėse vidutinis atlyginimas šalies vidurkį viršija bent du kartus. Taigi, tai – geras kelrodis, jeigu norime uždirbti daugiau ir gyventi geriau. Daugiau uždirbantys šių įmonių darbuotojai daugiau išleidžia kitoms prekėms ir paslaugoms. Tai leidžia didinti atlyginimus ir kituose sektoriuose – įsisukęs vadinamasis multiplikatoriaus efektas neša naudą visai šalies ekonomikai.

Aukštosios technologijos – tai ne tik gamyba. Kitas pastaruoju metu itin sparčiai pasaulyje augantis pažangus sektorius – informacinių technologijų paslaugos. Informacinės technologijos vis labiau skverbiasi į kitus sektorius – prekybą, finansus, kitas paslaugas. Ketvirtoji pramonės revoliucija žada reikšmingai padidinti ir gamybos skaitmenizavimą. Turtingose šalyse informacinės technologijos jau paaiškina iki pusės viso ekonomikos augimo. Informacinės technologijos jau tapo pagrindiniu ekonomikos garvežiu ir kaimyninėje Estijoje. Estai į šią sritį investuoja jau seniai, o vaisius aiškiau pradėjo raškyti tik prieš keletą metų.

Kaip Lietuvai rasti ir užkurti savo arkliuką?

Lietuva kol kas labiausiai remiasi žemesnės pridėtinės vertės gamyba, prekybos ir transporto sektoriais, tačiau dabartinis modelis ilgai veikti negalės. Būdami maži, privalome koncentruoti išteklius, aiškiai įsivardinti, kas bus mūsų ekonomikos variklis ateityje, ir nuosekliai dirbti ta kryptimi. Svarbiausiu tokios transformacijos elementu turi būti kokybiška švietimo sistema. Jeigu norime pasaulinio lygio pasiekimų, tai ir mūsų švietimo sistema turi būti pasaulinio lygio, bent jau vienoje ar keliose srityse į kurias norime koncentruotis. Nors šiandien aukštosios šalies mokyklos absolventams įskiepija neblogas teorines žinias, jos vis dar per mažai dėmesio skiria tarpdiscipliniškumui ir „kietųjų“ žinių komercializavimui.

Tiesa, ne mažiau už konkrečios srities paieškas ir švietimo sektoriaus reformas svarbi drąsa. Jos turi turėti ir valstybė, ir verslas – nebijoti prisiimti rizikos ir būti išprotėjusiais dėl savo idėjų bei jų įgyvendinimo. Proveržio dar nepadarė nė vienas, visuomet būdamas racionalus ir žaidžiantis saugiai.

Komentaro autorius – Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Palaukim, ICO rinka subręs 7

Gali būti, kad viešų kriptovaliutos siūlymų (ang. initial public offering – ICO) banga yra burbulas, kuris...

Technologijos
2017.12.14
Nėra strategijos, nėra perspektyvos

Lietuvoje nėra nesvarbių ūkio šakų – yra svarbios, svarbesnės ir svarbiausios: nelygu kuri iš jų gali...

Verslo aplinka
2017.12.14
Pyragą perskirstyti – ne ambicija, tikroji užduotis – jį padidinti 2

Mokestinė politika turi būti įrankis užsibrėžtiems tikslams pasiekti ir pasirinktam ekonomikos plėtojimo...

Verslo aplinka
2017.12.13
Mokesčių pakeitimai: žaidžiame lengvatų žaidimą 4

Labai gaila, kad „Sodros“ įmokų viršutinė riba gyventojams buvo pažadėta, tačiau šie pažadai kaip ir kitus...

Verslo aplinka
2017.12.13
Metai be proveržio, kur valdžia ves 2018-aisiais? 5

Seimo valdantieji praėjusį rudenį dūsavo, kad 2017-uosius teks gyventi su praėjusios valdžios sudarytu...

Verslo aplinka
2017.12.13
„Lovio“ garbintojams – sunkesnės dienos 11

Stojus prie vairo vadinamajai profesionalų Vyriausybei, ko gero, greičiausios ir ryškiausios permainos vyksta...

Transportas
2017.12.12
Kaip legaliai nuomoti būstą 1

Gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą, tai gali...

Rinkos
2017.12.11
Premjerai „perkėloje“ keičiami 1

Lenkija jau rytoj gali turėti naują vyriausybės vadovą – juo greičiausiai taps Mateuszas Morawieckis,...

Verslo aplinka
2017.12.11
Kriptooptimizmas: priežastys būti atsargiems 16

Atrodo, kad visuotiniam susižavėjimui kriptovaliutomis nebus galo. Nuo metų pradžios populiariausios...

Rinkos
2017.12.10
Kad iš namų augtum į verslą reikia nebijoti 1

Smulkiausių namudinių verslų, kuriems labiau nei didelių materialinių investicijų reikia laiko ir noro, –...

„Gyvulių ūkio“ globėjai įsisiautėjo 53

Valdančiųjų cinizmui ir veidmainiavimui, regis, nėra ribų. Skleisdami saldžiabalses treles apie atskirties...

Agroverslas
2017.12.08
Investicijų kelyje – ir biurokratai 2

Įmonių apklausa, kurią „Danske Bank“ atliko spalį, verčia suklusti: ekonominę padėtį jos vertina...

Technologijos
2017.12.07
Dirbtinis intelektas išmokys empatijos 6

Ironiška, bet dirbtinis intelektas gali mums padėti tapti žmogiškesniais, supratingesniais ir labiau...

Technologijos
2017.12.06
Ko reikia, kad galėtume sėkmingai investuoti viešuosius finansus

Šiandieninė Lietuvos viešųjų finansų planavimo sistema turi daug trūkumų ir tarsi veidrodis atspindi kitas...

Finansai
2017.12.06
Kai retorika neatitinka turinio 13

Verslas tarp pagrindinių kliūčių, stabdančių verslo plėtrą, mini vis didėjantį darbuotojų trūkumą. Ūkio...

Vadyba
2017.12.06
Jei kalėdinei prekybai nesiruošiama, bent negėdinti prekės ženklo

Kalėdinė prekyba vienų smulkiųjų pajamas kilsteli keliskart, kitų – dešimtadaliu, o treti vis tiek...

Istorijos ir žinių neišbarsčiusius prekės ženklus gaivinti verta

Kartais sukurti ką nors nauja yra lengviau nei reikia pastangų iš užmaršties prikelti sena. Tai paminima...

Rinkodara
2017.12.05
Atnaujintas AB įstatymas: kaip ginsis smulkieji

Akcininkų aktyvizmas (angl. shareholder activism) – populiari tema daugelyje rinkų, ypač aktuali JAV ir...

Rinkos
2017.12.05
Darbuotojų opcionai: JAV seka Lietuvos pėdomis? 5

Šiuo metu Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia efektyviai išnaudoti akcijų pasirinkimo...

Rinkos
2017.12.05
5 patarimai, kaip užkariauti klientų dėmesį šventiniu laikotarpiu 4

Daugeliui žmonių prieš Kalėdas didžiausiu galvos skausmu tampa dovanų išrinkimas ir pirkimas.

Rinkodara
2017.12.05

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau