Taip Pekinas nori sukurti naująjį Šilko kelią, kuris geležinkeliais, uostais, vamzdynais ir pramonės parkais sujungtų milžinišką regioną nuo Londono iki Šri Lankos bei Indonezijos. Tačiau norint tai įgyvendinti, p. Xi teigimu, reikės „peržengti dabartinius ekonominius ir finansinius susitarimus“ ir „sukurti naują tarptautinio saugumo sistemą“.

Kinijos prezidento puoselėjama programa „Viena juosta, vienas kelias“, į kurią įeina daugiau nei 60 valstybių, siekiama stiprinti Pekino vaidmenį globalioje politikoje ir ekonomikoje. Ši iniciatyva tapo Kinijos atsaku į Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos sutartį, į kurią ši šalis nebuvo pakviesta, rašo „Reuters“.

Tačiau, Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, savo kadencijos pradžioje nutarė pasitraukti iš šio susitarimo, kurį aktyviai stūmė jo pirmtakas Barackas Obama.

Prisistatė kaip globalizacijos pirmūnė

„Privalome pagerinti politikos koordinavimą ir atmesti savanaudiškos kaimynystės politikos praktikas“, – kalbėjo p. Xi 29 valstybių lyderiams, kurie dalyvauja šiame forume.

Tarp jų buvo Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, Rodrigo Duterte, Filipinų vadovas, Paolo Gentiloni, Italijos ministras pirmininkas, taip pat Jungtinių Tautų, Tarptautinio Valiutos Fondo ir Pasaulio Banko lyderiai. Susitikime dalyvavo ir Turkijos, Graikijos, Lenkijos, Vengrijos ir Argentinos vadovai.

Pono Trumpo pažadai vykdyti labiau protekcionistinę prekybos politiką bei britų sprendimas palikti ES leido Kinijai prisistatyti kaip pasaulio globalizacijos lydere, rašo „The Wall Street Journal“.

Ponas Xi forume metu taip pat paragino tarptautines institucijas – ES, Afrikos sąjungą, Pietryčių Azijos valstybių sąjungą (ASEAN), Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių bendradarbiavimo forumą (APEC) – prisijungti prie jo puoselėjamos iniciatyvos.

Kinijos vadovas taip pat tvirtino, kad Kinija per paskutinius tris metus į šį regioną investavo daugiau nei 50 mlrd. USD.

„Svarbiausia forumo misija yra optika: parodyti Xi Jinpingą kaip efektyvų prezidentą namuose ir pademonstruoti Kiniją kaip turtingą ir galingą valstybę užsienyje. Vakarų valstybės į tai žiūri skeptiškai ir abejoja, kad joms tai atneš realios ekonominės naudos. Joms taip pat neduoda ramybės faktas, kad tai padidins Kinijos ekonominę ir geopolitinę įtaką Europoje ir kitur“, – „Bloomberg“ cituoja Michaelą Kovrigą, vyriausiąjį „International Crisis Group“ patarėją Azijos regionui.

Palaiko ne visi

Vis dėlto ne visi yra sužavėti šia Kinijos iniciatyva, rašo „The Wall Street Journal“. Protestai dėl Kinijos infrastruktūros projektų jau buvo kilę Kirgizijoje ir Šri Lankoje. Savo ruožtu Vakarai kritikuoja Pekiną, kad šis riboja užsienio kompanijų prieigą prie šios šalies rinkos, tačiau reikalauja atvirumo iš kitų.

JAV į šį renginį atsiuntė tik Nacionalinio saugumo tarybos vadovą. Savo ruožtu Indija, nepatenkinta tuo, kad Kinija finansuoja infrastruktūros projektus kaimyniniame Pakistane, apskritai jį ignoravo.

Kinija prašė renginio dalyvių pasirašyti baigiamąjį komunikatą. Tačiau ES susitikime atstovavęs Jyrki Katainenas, Europos komisijos viceprezidentas, agentūrai „Reuters“ sakė, kad ES valstybių ministrai neturėtų pasirašyti forumo dokumentų.

„Europos Komisija, kuri turi mandatą derėtis dėl prekybos klausimų valstybių narių vardu, neturėjo galimybės prisidėti prie galutinio komunikato teksto. Tačiau tai nėra didelė problema. Šis Kinijos iniciatyva surengtas forumas yra pozityvus įvykis“, – sakė jis.

Per savaitgalį į Kinijos įkurta Azijos infrastruktūros investicijų banką buvo priimtos septynios naujos narės, tarp jų ir Graikija, o iš viso įstaigos narių skaičius pasiekė 77. Kinija taip pat pasirašė laisvos prekybos protokolą su Gruzija bei memorandumą dėl transporto infrastruktūros su Malaizija.

Tačiau šį forumą nustelbė pranešimas apie dar vieną Šiaurės Korėjos raketinį bandymą. Pasaulio bendruomenė vis labiau spaudžia Pekiną, kad šis pasitelktų savo didžiulę įtaką Pchenjanui ir apmalšintų šio karines ambicijas.

Rašyti komentarą