Pakalbėkim apie meną: Dalia Kasčiūnaitė

Publikuota: 2017-01-08
Dalia Kasčiūnaitė. Be pavadinimo, 1988. Drobė, aliejus. „Lewben Art Foundation“ kolekcija. 
„Lewben Art Foundation“ nuotr.
Dalia Kasčiūnaitė. Be pavadinimo, 1988. Drobė, aliejus. „Lewben Art Foundation“ kolekcija. „Lewben Art Foundation“ nuotr.
Autorius  

„Lewben Art Foundation“ kolekcijos rubrikoje šįkart – Dalios Kasčiūnaitės tapybos darbas „Be pavadinimo“.

Kartais man atrodo, kad nėra nuogesnės tapybos už abstrakcijas – jose nesidangstoma siužetais ir istorijomis, o visa galia atiduodama spalvai, linijai, rankos judesiui, erdvei, per tai atidengiant poodinę žmogiškos esybės būtį. Kalbu apie konkrečias abstrakcijas, per kurias į pasaulį žvelgia ir kuriomis savo būsenas išviešina dailininkė Dalia Kasčiūnaitė.

Chaosas tikslus kaip laikrodis

Aptariamas paveikslas nutapytas 1988 m., menininkės kūrybinių ieškojimų ir savęs įtvirtinimo metu. Tuo laikotarpiu ji itin domėjosi sakraline daile, studijavo ikonas. Vėliau, po dešimties metų, 1998-aisiais, Šiuolaikinio meno centre vyko personalinė jos darbų paroda „Geltonas kambarys. Lyja“. Tuomet Dalia išsitarė: „Šiaip esu labai chaotiška, bet mano chaotiška sistema veikia tiksliai kaip laikrodis. Man būtina veikla, aktyvumas ir... avantiūra.“

Beveik programinis kūrybos ir su ja glaudžiai susipynusios gyvenimo patirties moto.

Per spontanišką chaosą, matyt, susiklostė ir šios drobės struktūra – regis, prieš tai buvo daug sykių bandyta ir eskizuota, pripiešta daug juodraščių, kol pasiektas niekur nematytas pavidalas. Darbas neturi pavadinimo, nes niekaip neįvardysi unikalaus sielos tapsmo ir bežodės proceso tylos.

O šiaip paveiksle daug visko: yra mėlynos šėlionės, išmargintos konstruktyvumą imituojančia geometrija, yra dangus, vandenys ir toliai – ir seklūs, ir skaidrūs, ir smaragdiškai gilūs. Yra ir monumentalus statinys ar būtybė, apie kurios dieviškumą užsimena ant paties krašto esantis auksinis fragmentas, įvedantis vidun ir išsyk užsklendžiantis. Spalviniai tūriai apspisti rašmenų ir smulkių nedaiktiškų detalių – lyg drugelių, kurie sukonkretina aplinką. O simboliai čia gimsta nejučia ir neužtikrintai, nes natūraliai, pakylėdami vaizdą nuo dažų klojimo ir kolorito derinimo empirijos į epišką fikcijos lygmenį – fikcijos, kuri yra tikra ir reali.

Lyrinė abstrakcija

Tokia drobė galėjo rastis dėl to, kad D. Kasčiūnaitė turėjo laisvę spręsti ir veikti pagal savo prigimtį – tobulindama ir šlifuodama save. Matyt, protingi buvo ir pagrindus kloję, ir tinkama kryptimi vedę dėstytojai – 1972 m. baigtame LTSR valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija) tapybos ją mokė Bronislava Jacevičiūtė, Algirdas Petrulis, Silvestras Džiaukštas, Jonas Švažas. Bet pirmuosius apibendrintus peizažus ir pasąmoninio simbolizmo jau turinčias, tolydžio abstraktėjančias kompozicijas nuo mūsų aptariamo paveikslo skiria šviesmečiai.

Dailininkė atsikratė sunkių sluoksnių, klampaus niūrumo ir atrado su niekuo nesupainiojamą Dalios audinį, kuriame – ir vibruojantys skaisčių spalvų plotai, ir erdves su paviršiumi sumezgantys preciziški rankdarbiai.

Šiuo savo autentišku stiliumi lietuvių tapybos klasikė išsiskiria ne tik iš tautiečių abstrakcionistų, kurie garsėja arba pastoziniais svoriais, arba minimalistine redukcija, bet ir iš europinės poetinės, lyrinės abstrakcijos krypties, kuriai galėtų būti sąlygiškai priskiriama dėl jausmingos spalvos. Tokia tapyba, iškart po Antrojo pasaulinio karo, prisimenant Vasilijaus Kandinskio atradimus, užgimusi okupacijos ir kolaboracijos išsekintame Paryžiuje, su nauja jėga atgimė 8-ajame dešimtmetyje kaip atsakas minimalizmui ar geometrinei („šaltajai“) abstrakcijai ir vėl plačiai atvėrė duris į subjektyvią asmeninę išraišką ir tapybiškumą.

Visų šių menininkų asmeninė raiška savita, kaip skirtingi kiekvieno žmogaus vidiniai demonai ir svajonės – vieni jų taškosi impulsais, kiti strategiškai ir nuosekliai siekia tik jiems žinomų tikslų. Ir čia D. Kasčiūnaitė yra atradusi originalią gaidą – audros ir disciplinos pusiausvyrą, ji nebijo ieškoti „didžiojo grožio“ formulės ir atsiduoti jausmų bei spalvų svaiguliui.

Pastarųjų metų paveikslai

Ši drobė sukurta kone prieš 30 metų. Po jos buvo labai daug ko – D. Kasčiūnaitė aktyvi ir nenurimsta. Buvo pakilimų ir emocinių duobių, kaip ir visiems. Pernai vasarą ji pristatė darbų parodą „Tapyba“, kurioje parodė per pastaruosius aštuonerius metus sukauptus ir dar neviešintus darbus. Tuomet menininkė daug kalbėjo apie patiriamą „gyvenimo karštį“, kuris tryško ir žanrine drobių įvairove – buvo ir abstrakcijų, ir peizažų, ir netgi portretų, visa tai liudija jos aistrą naujiems ieškojimams. Kartu išaiškėjo, kad D. Kasčiūnaitė beveik „nebesiuvinėja“. Todėl tie, kurie tikėjosi išvysti ankstesnių dešimtmečių tapytoją, galėjo nusivilti. Apsidžiaugė tie, kuriems atgrasi stagnacija ir nuolatinis reprodukavimasis įtikėjus savo neįkainojama verte, tiesiančia kelius į amžinybę.

Duokime D. Kasčiūnaitei laisvas rankas ir mintis nuo žiūrovų skonių ir nuomonių. Laukime naujų premjerų ir pasirodymų, kuriais ji nelepina.

O dabar – uždanga leidžiasi. Pertrauka.

Dalia Kasčiūnaitė

  • Gimė 1947 m. Vilniuje, čia ir gyvena.
  • 1972 m. įgijo tapytojo specialybę Valstybiniame dailės institute, nuo tų pačių metų dalyvauja parodose.
  • Dailininkų grupuotės „l“ narė.
  • 2000 m. apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
  • Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Maskvos Tretjakovo galerijos fonduose, Modernaus meno centre, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
  • Nėra lyderio, nebus asociacijos

    Viena daugiausia narių turinti ir dar ne taip seniai vidinių skandalų supriešinta šalies asociacija „Linava“, jungian...

      
  • Ištuštėjusią Lietuvos rinką keičia į sotesnes šalis

    Kelininkai pastaruoju metu sulaukia labai mažai užsakymų. Šios srities įmonės viena per kitą kalba apie tai, kad projekt...
    Virgaudas Puodžiukas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros vedėjas
  • Kaip užkurti Y kartos pardavimų komandą

    Personalo specialistai jau seniai kalba apie tai, kad darbuotojus vis sunkiau ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti. Kai k...
    Agnė Novikienė „Avia Solutions Group“ mokymų ir kompetencijų ugdymo centro „Emblick“ vadovė
  • Aptūpti ES pinigų puodai

    Lietuva prastai išnaudoja 2014–2020 m. finansinio laikotarpio ES paramą – išmokėta tik 13% šaliai skirtų lėšų. Europos K...
      
  • Be draudimų – nė iš vietos: ir vėl akiratyje maisto papildai

    Vis dar netyla diskusijos apie Seimo narių siūlomus teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama uždrausti maisto papildų re...
    Asta Šamulevičiūtė Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokatė
  • Rezervų yra, mąstymo trūksta

    Kova su šešėliu – tarsi pereinamoji vėliava, kurią viena valdžia entuziastingai perima iš pirmtakų rankų, kaskart svajod...
      

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau