Kas tai? Eksperto įžvalgos

2017 metai: ar augimas Lietuvoje bus mažesnis už potencialą?

Publikuota: 2017-01-02
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT partneris.
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT partneris.

2017 metus pasitinkame pasaulyje, kuriame vyrauja netikrumas. ES ir Lietuvoje įvyko nemažai teigiamų pokyčių, kurie liudija viešųjų ekonomikų atsigavimą. Jos vėl auga, ES didėja ir investicijos. Tačiau pagrindo nerimauti yra nemažai - atsigavimas tebėra trapus, o augimas, užimtumas ir investicijos stabdomos įvairiausių faktorių.

Europos Komisija savo pagrindiniais prioritetais 2017 metais nurodė sukurti daugiau darbo vietų bei užtikrinti didesnį augimą ir investicijas. Ji paragino valstybes kurti perspektyvią ekonominę ateitį visiems, apsaugoti mūsų visų gyvenimą, suteikti geresnių galimybių jaunimui. Prioritetinės veikimo kryptys turėtų būti pagrįstos vertybių trikampio ekonominės politikos strategija, kurią sudaro investicijos, struktūrinės reformos ir atsakingai tvarkomi viešieji finansai.

Šioje įžvalgoje pateiksiu tam tikrus lyginamuosius Lietuvos ir ES ekonominio ir socialinio gyvenimo pjūvius, kad adekvačiau suprastume, kur yra mūsų visuomenė ir kur artimiausiu metu ji judės, taip pat ką valdžia ir kiekvienas iš mūsų galėtų padaryti, kad gyvenimas Lietuvoje būtų saugesnis ir geresnis. Joje bus daugiau skaičių nei jų analizės, tačiau neretai skaičiai pasako kur kas daugiau, nei jų aiškintojai.

Ekonominiai parametrai: tiesioginės užsienio investicijos, valstybės skola, valdžios sektoriaus deficito lygis.

ES ekonomika vėl nuosaikiai auga ir prognozuojama, kad artimiausiais metais augs toliau. ES BVP dabar didesnis nei prieš krizę, tačiau BVP ir produktyvumo augimo rodikliai tebėra mažesni už potencialą, o investicijų lygis nesiekia buvusio prieš krizę.

infogr.am::infogram_0_fbf7db92-9e2a-4753-af8a-bbd53d428360

Valstybės skola

Kai kuriose ES valstybėse skolos lygis labai aukštas: septynių euro zonos valstybių (Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos, Kipro, Portugalijos, Italijos ir Graikijos) narių skola beveik siekia arba viršija 100 % BVP. Lietuvos skola sudaro beveik 40 % BVP.

nuotrauka::2 left nocrop

ES valdžios sektoriaus deficito lygis euro zonoje nuo 6 % BVP vidurkio per kelerius metus sumažėjo iki gerokai mažesnio negu 2 % šiais metais ir, numatoma, mažės toliau.

Lietuvoje valdžios sektoriaus deficito lygis, Eurostato duomenimis, nuo 2011 m. taip pat mažėja. 2011 m. jis siekė 8,9 % BVP, o 2015 m. -0,2 % Iš visų deficitą fiksavusių ES valstybių Lietuvoje jis buvo mažiausias. 2016 metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 0,8 % BVP.

Socialiniai parametrai: nedarbo lygis, užimtumo lygis, gyventojų skaičius, visuomenės senėjimas, pajamų nelygybė, nelygybė.

Nedarbo lygis 

ES nuolat mažėjo ir 2016 m. rugsėjį buvo 8,6 % - tai žemiausias lygis nuo 2009 m. Daugelyje Europos šalių nedarbo lygis išlieka gerokai per aukštas, o užsitęsęs didelio nedarbo laikotarpis padarė nemažai socialinės žalos daugeliui valstybių narių. Lietuvoje nedarbo lygis 2014 metais sudarė 7,1%, 2015 metais – 6,1%, 2016 m. antrąjį ketvirtį - 8,8 proc.

Užimtumo lygis

20-64 metų amžiaus grupėje ES siekia 71,1 %(2016 m. antrą ketvirtį.) ir pirmą kartą viršijo 2008 metų lygį. Lietuvos 20-64 metų amžiaus grupėje užimtumo lygis po truputį didėja: 2015 m. siekė 73,3%(Eurostat duomenimis). 2016 m. III ketvirtį sudarė 75,7 proc. (Lietuvos statistikos departamento duomenimis).

Gyventojų skaičius

2016 m. sausio 1 d. 28 Europos Sąjungos valstybėse sudarė 510,1 milijonų (1,8 mln. daugiau nei prieš metus). Vien tik 2014 metais Europos Sąjungoje gyventojų skaičius išaugo 1,3 mln. 2015-ieji buvo pirmieji metai nuo 1961-ųjų, kai 28 Europos Sąjungos valstybėse gyventojų skaičius natūraliai sumažėjo. Nuo 1960iki2016metųgyventojųskaičius28 ES valstybėse padidėjo 103.4 mln. (nuo406,7mln.iki510,1mln.). 2016 sausio 1 d. duomenimis, atskirų ES valstybių narių gyventojų skaičius svyravo nuo 0,4 mln. Maltoje iki 82,2 mln. Vokietijoje. Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Italija kartu sudarė daugiau nei pusę (53,8%)visos ES gyventojų.

Gyventojų skaičiaus augimas ES valstybėse narėse pasiskirstė netolygiai.

17 valstybių gyventojų skaičius didėjo, 11 - mažėjo. Liuksemburge, Austrijoje, Vokietijoje, Maltoje ir Švedijoje užfiksuotas aukščiausias gyventojų augimo tempas:1000 gyventojų teko 10 naujų gyventojų, tai beveik 3 kartus viršijo ES vidurkį, kuris yra 3,5 naujų gyventojų 1000 gyventojų. Labiausiai gyventojų padaugėjo Liuksemburge - 23,3 nauji gyventojai 1000 gyventojų, labiausiai gyventojų sumažėjo Lietuvoje (-11,3 1000 asmenų), Latvijoje (-8,7) ir Kroatijoje (-8,2).Visuomenės senėjimas kelia grėsmę socialinės apsaugos sistemų finansiniam tvarumui ir adekvatumui.

infogr.am::infogram_0_b74da4cd-484e-4aab-8061-7a3c241f62f5

Pajamų nelygybė

20% gyventojų, gaunančių daugiausia pajamų, santykis su 20% gyventojų, gaunančių mažiausiai pajamų:

infogr.am::infogram_0_0825bcee-fb41-4257-b907-28550d3045bd

Lietuvoje pajamų nelygybė šiuo metu yra bene didžiausia visoje Europos Sąjungoje.

Nelygybė

Eurostato duomenimis, 2015 metais Lietuvos bendrą pajamų nelygybės dydį atspindintis Gini indeksas, kur 0 reiškia visišką lygybę, o 100 – visišką nelygybę, sudarė 37,9. Per pastarąjį dešimtmetį indeksas šiek tiek svyravo: po 2008 metų pasaulinės finansų krizės padidėjo, tarp 2010 ir 2012 – sumažėjo, o vėliau vėl ėmė kopti viršun. Tačiau per visą laikotarpį jis buvo didesnis už ES vidurkį. 

infogr.am::infogram_0_50da6db4-62ad-4338-b8b5-43a875a96ebe

Dėl didelės pajamų nelygybės mažėja ekonomikos našumas ir tvaraus jos augimo potencialas. Didelė, nuolatinė nelygybė skatina susirūpinti teisingumu. Ji dažniausiai atspindi didelę skurdo ir socialinės atskirties riziką. Nelygybė turi neigiamą įtaką ir ekonomikai, nes dėl jos nepakankamai panaudojamas žmogiškasis kapitalas.

infogr.am::infogram_0_7db25907-fe5c-47cb-9018-a8373c99bfc1

Lietuvos, kaip ir kai kurių kitų ES valstybių, švietimo, darbo rinkos ir socialinės apsaugos institucijų struktūra nepakankamai užtikrina jų paskirtį investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir siekti teisingų rezultatų. Jos nepadeda kompensuoti nelygių galimybių ir savo ruožtu prisideda kuriant nuolatinę, vis didėjančią pajamų nelygybę.

Lietuva dar nebaigė struktūrinių reformų, o jai skirtos rekomendacijos pernelyg dažnai įgyvendinamos fragmentiškai. Produktų, paslaugų ir darbo rinkų modernizavimas turėtų išlikti prioritetas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau